Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad pastarasis sprendimas bus naudingas tiek regionams, tiek vietos bendruomenėms.

„Rajoniniai keliai miestų  ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau. Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerių metų. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, – ministerijos pranešime teigė E. Sabutis.

KPPP finansavimo įstatymo pakeitimais siekiama per dvejus metus dešimtadaliu padidinti vietinės reikšmės keliams skiriamo programos biudžeto dalį – nuo 33 proc. iki 43 proc. Dėl to savivaldai per šį laiką papildomai tektų apie 54 mln. eurų.

Pataisos, be kita ko, savivaldybėms suteikia daugiau laiko – iki 2027 metų – įregistruoti jų kelius. Dabar numatyta, kad tai turėjo būti padaryta iki 2025-ųjų.

Be to, skatinant savivaldybes perimti daugiau vietinių kelių iš „Via Lietuvos“ siūloma skirti 5 proc. KPPP lėšų atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.

Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą.

Prezidentas tikisi, kad savivaldybėms perėmus šiuos kelius miestuose ir miesteliuose paspartės šaligatvių, viešojo transporto stotelių įrengimas, atpigs kelių rekonstrukcija, bus galima atlikti daugiau tvarkybos projektų.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas gruodį teigė, kad priėmus prezidento pataisas mažės valstybinių kelių finansavimas, kuris šiais metais ir šiaip mažėja 27 mln. eurų.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka tuo metu aiškino, kad pataisos nenumato papildomų lėšų pagal naują tvarką finansuoti kelius, o tik perskirstomos esamos lėšos.

Anot kitas KPPP finansavimo įstatymo pataisas, siūlančias savivaldybėms leisti pačioms nuspręsti dėl jų kelių remonto, parengusių Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių, tai leistų suremontuoti tris kartus daugiau kelių.

„Daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių lėšų kapitaliniam remontui ir tokiu būdu sutvarkant tris kartus daugiau kelių ruožų. Jeigu savivalda nusprendžia, kad jei reikalinga atlikti kapitalinį kelio remontą, tai ji galėtų padaryti ir be imperatyvaus reguliavimo KPPP įstatyme“, – rašoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.

Dokumente pabrėžiama, kad kapitalinis kelio remontas kainuoja tris kartus daugiau nei paprastas.

Siūlymo autoriai teigia, kad 2024 metais vietinės reikšmės keliams skirta tik 179 mln. eurų, daugiau nei 42 proc. šių kelių kokybė prasta, jų remontui reikėtų daugiau nei 4 mlrd. eurų.

„Vadinasi, skiriamas finansavimas neatliepia net minimalios vietinės reikšmės kelių tinklo būklės palaikymo, jau nevertinant jo pagerinimo. Negana to, KPPP įstatyme dar papildomai numatyta, kad daugiau nei pusė skiriamos sumos savivaldybės gali skirti tik kapitališkai remontuoti kelius“, – teigiama dokumente.

Pagal dabar galiojantį įstatymą bent 50 proc. KPPP lėšų vietinės reikšmės keliams privalo būti skiriama turto įsigijimui – kelių tiesimui, rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui.

Pataisas dar turės priimti Seimas.