- Giedrius Gaidamavičius, Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
-
Vyriausybė apsisprendė didinti mokesčius, bet žada ir lengvatų
Vyriausybei ruošiantis keisti kai kuriuos mokesčius premjeras Gintautas Paluckas sako, kad mokesčių didinimas turėtų būti derinamas su lengvatomis investicijoms į inovacijas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog mokesčių pakeitimais norima išlaikyti sistemos stabilumą.
„Tikrai konkurencingumo mažinti nenorime. Mokestinės naštos niekam šiaip sau nesiruošiame užkelti, tačiau turime įvertinti kontekste – net jeigu kažkoks vienas ar kitas tarifas keičiasi, pažiūrėkime, kokios yra išlygos ar lengvatos investuojantiems į inovatyvias priemones, darbo našumą, robotizaciją, automatizają, kas leistų sumažinti mokestines naštas“, – po susitikimo su verslo bendruomene žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Paluckas.
Jo teigimu, remiantis tarptautinių institucijų analize Lietuva pagal apmokestinimo bendrą naštą verslui užima antrą–trečią vietą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).
„Mokesčių niekas nemėgsta, aš irgi nemėgstu. Būtų daug smagiau gauti visą atlyginimą ant popieriaus ir niekam nemokėti. Bet suprantame, kad tai tiesiog yra neįmanoma. Todėl kalbame apie tai, kokia apskritai mokestinė našta verslui ir žmonėms yra pakeliama ir sąžininga, todėl kalbėti vien tik apie vieną ar kitą tarifą nereikėtų“, – kalbėjo premjeras.
R. Šadžius sakė, jog ministerija jau ruošia mokesčių pakeitimus, kurie išlaikytų visos sistemos stabilumą.
„Investuotojams svarbus mokesčių sistemos stabilumas. Man taip pat labai svarbu, kad mokesčių sistema išliktų stabili. Tai nereiškia, kad negalima daryti tam tikrų pakeitimų. Dėl to visus pakeitimus siūlysime tos pačios mokesčių sistemos, kurią turime šiandien“, – po susitikimo žurnalistams sakė R. Šadžius.
„Mokesčių pakeitimus ruošiame“, – pridūrė jis.
Mokesčių niekas nemėgsta, aš irgi nemėgstu. Būtų daug smagiau gauti visą atlyginimą ant popieriaus ir niekam nemokėti. Bet suprantame, kad tai tiesiog yra neįmanoma.
Anot ministro, būsimi siūlymai susitikime dar nepristatyti, jie dar bus derinami su verslo asociacijomis.
„Svarstysime visas galimybes, bet išklausysime verslo samprotavimus, kada mokestiniais pakeitimais svarbu nesugriauti mūsų šiaip neblogos investicinės aplinkos, kuri turi neblogą autoritetą investuotojų akyse“, – kalbėjo R. Šadžius.
Verslas prieš didesnį pelno mokestį ir GMP, už – visuotinį NT mokestį, didesnį PVM
Tuo metu verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą.
„Kas liečia mokesčius, irgi buvo labai svarbi tema. Mes išsakėme aiškų lūkestį, kad svarbiausia nekeisti nei pelno mokesčio, nei GPM – tai yra dalykai, kurie įtakoja verslo aplinką. Tų dalykų pakeitimas turėtų neigiamą aplinką tiek vietinių investuotojų investicijoms Lietuvoje, tiek užsienio investuotojams“, – žurnalistams sakė asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Anot jo, bendras GPM tarifas galėtų būti didinamas su sąlyga, kad 5 proc. punktais būtų sumažintas 32 proc. pajamų mokesčio tarifas, nuo 2020 metų taikomas 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pajamas viršijančiai daliai.
„Tie 5 procentai (...) tikrai turi neigiamą įtaką aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui ir įdarbinimui. Tai šitą dalyką mes tikrai siūlytume panaikinti“, – teigė R. Valiūnas.
Jo teigimu, verslas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą, taip pat 1 proc. punktu padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), „jei pinigų reikia čia ir dabar“.
„Be abejo, ką tikrai reikia peržiūrėti, tai verslo liudijimų išdavimo tvarką, jų apmokestinimą“, – teigė R. Valiūnas.
Anot R. Valiūno, Lietuvoje nuo 2023-ųjų metų tęsiasi „verslo demonizavimas“, tai esą atsispindi ir politikų bei visuomenės požiūryje, žiniasklaidoje.
Be abejo, ką tikrai reikia peržiūrėti, tai verslo liudijimų išdavimo tvarką, jų apmokestinimą.
Finansų ministras pakartojo, kad PVM didinimas nesulauks politinio palaikymo: „PVM yra regresinis mokestis ir jis smogtų per tuos, kurių pajamos ir gyvenimo sąlygos prasčiausios. Turėsime ieškoti kitų būdų.“
R. Šadžius taip pat pakartojo, kad valstybė neturi jokių finansinių galimybių naujoms PVM lengvatoms, nes 2025 metų biudžetas pasiekęs maksimalią 3 proc. deficito ribą.
Premjeras pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė „yra pasiruošusi rimtai mažinti administracinę naštą“.
„Akivaizdu, kad visi turime judėti greičiau ir ekonomika turi augti greičiau, kad finansuoti viešuosius poreikius ir gynybos klausimus“, – teigė G. Paluckas.
G. Palucko Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o GPM tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.
Finansų ministras R. Šadžius gruodį interviu BNS pripažino, kad gali būti sudėtinga realizuoti svarstomą naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.
Savo ruožtu G. Paluckas gruodį sakė, kad nuo šių metų įsigaliojęs 16 proc. pelno mokestis galėtų būti padidintas dar vienu procentiniu punktu – anot jo, tai neturėtų pakenkti įmonių finansams ir konkurencingumui.
Tuo metu įvesti visuotinį NT mokestį premjeras teigė nematantis pagrindo. Pasak jo, augant NT vertei vis daugiau būsto savininkų apmokestinama jau galiojančiu mokesčiu. Savo ruožtu R. Šadžius kiek anksčiau sakė, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Eropos Komisija (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...