„Sutarėme keistis informacija ateities susitikimuose, pristatyti savo perdavimo sistemų operatorių matymą. Tuomet matysime, ką būtų galima įgyvendinti“, – penktadienį Rygoje po Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas, paklaustas, ar Baltijos šalys jau sutarė statyti bendrą elektrinę.

„Dar nediskutavome apie laiką arba kitus dalykus, nes reikia judėti pamažu. Pirmiausia reiktų išsiaiškinti poreikį regione“, – sakė ministras.

Tuo metu Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis teigė, jog ministrai sutarė tokią galimybę aptarti ateityje, pristatę nacionalines energetikos strategijas.

„Būtent po to, ateityje, galėsime diskutuoti apie potencialias elektrines. Reikia aptarti pajėgumus, sinchronizavimo įtaką mūsų sistemoms ir bendram tinklui“, – žurnalistams sakė K. Melnis.

„Šiuo metu einame mažais žingsneliais, pamažu. Pirmasis klausimas dabar yra energetinis saugumas“, – kalbėjo Latvijos politikas.

Tuo metu Estijos klimato ministrė Yoko Alender (Joko Alender) pabrėžė, jog Baltijos šalys turi skirtingų energijos gamybos pajėgumų, – pavyzdžiui, hidroelektrines, biodujų jėgaines, skalūnų dujas, o po 2030-ųjų galėtų atsirasti bendra rinka, kurioje vartotojai galėtų įsigyti pigiausiai pagamintą energiją.

Būtent po to, ateityje, galėsime diskutuoti apie potencialias elektrines. Reikia aptarti pajėgumus, sinchronizavimo įtaką mūsų sistemoms ir bendram tinklui.

„Elektros gamybą iš skirtingų šaltinių planuojame taip, kad vartotojai galėtų įsigyti pigiausia kaina. Tikslas – optimizuoti gamintojų sistemą, kurie pasiūlytų šiuos pajėgumus, (...) kartu planuoti ir kartu galbūt sukurti bendrą rinką, kurioje vartotojas galėtų įsigyti iš pigiausio pardavėjo“, – paklausta apie bendros elektrinės potencialą sakė Y. Alender.

Ž. Vaičiūnas sausio pradžioje užsiminė apie galimybę Baltijos šalims statyti bendrą elektrinę bei pažadėjo klausimą aptarti su Latvijos ir Estijos kolegomis.

Jis tuomet teigė, kad jėgainė galėtų atsirasti iki 2030-ųjų, tačiau dar anksti kalbėti, kad tiksliai ji būtų pastatyta bei kokia technologija joje būtų gaminama elektra.

Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.

Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, kliūčių kilo ir planuojant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais, vystant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.