„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo

Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh).

Nutraukto kabelio poveikį elektros kainoms sušvelnino rekordinė vėjo elektrinių gamyba, trečiadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Tuo metu Latvijoje elektros kaina gruodį siekė 90,5 euro už MWh, o Estijoje – 84,3 euro.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės teigimu, gruodžio 25 dieną pažeistas „Estlink 2“ sumažino Suomijos ir Baltijos šalių galimybes prekiauti elektra, tačiau po avarijos ji smarkiai nepabrango.

„Paskutinę gruodžio savaitę aukštų kainų nefiksavome, nes, viena vertus, dėl šventinio laikotarpio visame regione reikšmingai mažėjo elektros suvartojimas. Kita vertus, gruodį vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordines 442 gigavatvalandes (GWh), o paskutinę metų dieną pagerintas ir valandinis rekordas – 12 val. vėjo elektrinės pagamino net 1234 megavatus“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.

Anot „Litgrid“, gruodį Lietuvoje vėjo elektrinės užtikrino 39 proc. viso Lietuvos elektros suvartojimo.

Lietuvoje per mėnesį buvo pagaminta 654 GWh elektros energijos – tiek pat, kiek ir lapkritį (655 GWh). Vietos elektrinės užtikrino 68 proc. šalies suvartojimo.

Vėjo jėgainės gruodį gamino daugiausiai – apie 56 proc. visos Lietuvos gamybos, per mėnesį jų gamyba augo 18 proc. iki 442 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 49 proc. iki 12 GWh, hidroelektrinių – augo 15 proc. iki 75 GWh, šiluminių elektrinių – 36 proc. iki 197 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 55 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 40 proc. šalies suvartojimo ir siekė 597 GWh – palyginti su lapkričio duomenimis, jis pakilo 3 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 72 proc., iš Latvijos 16 proc., o iš Lenkijos importuota 11 procentų.

Eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su lapkričiu, padvigubėjo nuo 69 GWh iki 155 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 81 proc., 7 proc. – į Lenkiją, o likę 12 proc. į Skandinaviją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių