„Apie darbdavių įtraukimą aš ir pati kalbėjau jau nuo vasaros, kad tai tikrai svarstytinas variantas, ir galėtų būti kaip papildoma bonusinė priemonė darbuotojams, kalbant apie jų didesnes socialines garantijas ateityje“, – trečiadienį Eltai kalbėjo I. Ruginienė.

„Mes norime eiti link skandinaviško modelio, kuris būtent ir yra sukonstruotas tokiu būdu, kad darbdaviai su profesinėmis sąjungomis yra sutarę dėl profesinių fondų. Ten darbdavių indėlis į ateities pensiją yra ganėtinai ženklus lyderis“, – paaiškino ji.

Ministrė neatsakė, ar palaikytų idėją steigti valstybės valdomą antrosios pakopos pensijų fondą, tačiau sutiko, kad tai padėtų didinti konkurenciją rinkoje.

„Čia reikia kaštų ir naudos analizę pasidaryti, įvertinti „už“ ir „prieš“, bet irgi viena iš svarstytinų idėjų. Kiek mes su Lietuvos banku diskutavome, pagrindinis argumentas, kodėl jie siūlo, tai kad tai sudarytų konkurenciją privatiems fondams, o konkurencija bendrąja prasme tiek mažina kaštus, tiek didina kokybę“, – teigė ji.

 (...) Ir galėtų būti kaip papildoma bonusinė priemonė darbuotojams, kalbant apie jų didesnes socialines garantijas ateityje.

LB siūlo atsisakyti valstybės įnašo į antrosios pakopos pensijas, į kaupimą įtraukti darbdavius

Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą antradienį Lietuvos Bankas (LB) pristatė „Baltąją knygą“, kurioje pateikė siūlomus struktūrinius pakeitimus.

Institucijos manymu, siekiant spręsti antrosios pakopos problemas reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.

Anot LB, į kaupimą įtraukus darbdavius būtų galima sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.

Anot banko, valstybės valdomas fondas didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.

Be to LB siūlo sukurti patogią informavimo sistemą, didinti automatinio įtraukimo lankstumą ir suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims

LB duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.