- Žygimantas Šilobritas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos 2025 m. biudžeto svarstymo metu Seime kilus klausimų, ar dalis „paklaidos ribose“ rastų lėšų turėtų būti skiriamos žvyrkelių programai, finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina – tai reikalinga, nes mažina socialinę atskirtį. Anot jo, net nedidelis išasfaltuoto žvyrkelio kiekis reiškia patogesnį susisiekimą tarp centrų ir regionų.
„Žvyrkelių finansavimo programa – tai ne vien žvyrkeliai ir ne vien asfaltavimo įmonių darbo užmokestis ir darbo vietos. Tai yra didžiulis socialinis klausimas, nes žvyrkeliai garantuoja didžiulę socialinė atskirtį tarp tų, kurie gyvena didesniuose miestuose ir tų, kurie gyvena toliau. Ir čia yra ne tik programos pajudinimas, bet ir žingsnis link socialinės atskirties mažinimo tarp gyvenančių centruose ir regionuose“, – antradienį Seimo posėdžio metu teigė R. Šadžius.
„Išasfaltuotas žvyrkelis, net jei jo kilometrų nedaug, tai didžiulis pokytis gyvenimo komforte. To ir siekiame“, – pridūrė jis.
Ministras taip atsakė į „Nemuno aušros“ atstovo Raimondo Šukio klausimą, ar žvyrkelių programa yra toks svarbus prioritetas, kai yra kitų sferų, kurioms reikalingas finansavimas.
„Savotiškai labai nuskambėjo, kad Vyriausybė rado 20 mln. eurų būtent žvyrkelių programai. Man tai pasirodė labai klaustinas prioritetas. Visiškai neatsižvelgta į, pavyzdžiui, penktadienį vykusį teisės forumą, kur buvo prašoma lėšų teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio klausimų sprendimams. Tai labai svarbi sritis, tad ar žvyrkeliai, tas tikrai prioritetas?“ – klausė politikas.
Čia yra ne tik programos pajudinimas, bet ir žingsnis link socialinės atskirties mažinimo tarp gyvenančių centruose ir regionuose.
R. Šadžius atsakydamas į klausimą patikino, kad kiti prioritetai finansavimui buvo svarstyti, tačiau biudžetui esant ant 3 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) deficito ribos, jų poreikių patenkinti nebuvo galima.
„Valstybė turi daug prioritetų. Ir minimas poreikius Vyriausybė taip pat svarstė. Tačiau finansinių galimybių peržiūrėti ir koreguoti dalykus paribyje raudonos linijos biudžete nebuvo“, – sakė R. Šadžius.
„Sprendimas nesumažina jūsų iškeltos problemos reikšmės. Bet, deja, Vyriausybė negalėjo patenkinti visų prioritetų“, – tikino jis.
Antradienį R. Šadžius pristatė 2025 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimus. Tarp papildomų išlaidų numatyta skirti 20 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad už skirtą finansavimą Lietuvoje kitąmet bus galima inicijuoti apie 25–30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus.
Antradienį Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,10 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,2 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo tokie patys, kadangi jame jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse2
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?14
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...