„Jei tu turi 5 ar 6 proc. (gynybai bendrojo vidaus produkto (BVP) – BNS) akivaizdžiai visi suprantam, kad „Patriot“ sistemų nenusipirksi, nes jų nėra kur nusipirkti. Yra laukimo laikotarpis trys metai, kai kurių dalykų keturi metai. Nepaisant to, laiko nusipirkti galima darant tam tikrus avansinius mokėjimus“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo politikas.

„Būtent dėl šios priežasties šių metų finansavimas gynybai siekia 4 procentus“, – akcentavo jis.

Taip jis kalbėjo krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei pareiškus, kad Lietuva avansą už kariuomenei perkamus vokiškus „Leopard“ tankus ketina sumokėti dar šiemet, o tokiu atveju jie šalį turėtų pasiekti iki 2030 metų.

Lietuva pernai gruodį įsipareigojo įsigyti 44 „Leopard“ tankus, jų įsigijimą ketinama išdėstyti etapais, siekiant greičiau įsigyti oro gynybos ginkluotės.

Tankų pristatymą norima paankstinti, nes Lietuva siekia iki 2030 metų išvystyti pilną nacionalinės divizijos pajėgumą.

Iki šiol planuota, kad vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų.

Iki šiol planuota, kad vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų.

„Dėl paskirtų asignavimų sprendžia atskiros ministerijos. Vyriausybės atskiro sprendimo dėl tankų ar kitos ginkluotės tam nereikia, bet tankai nėra didžiausias iššūkis ar didžiausia problema. Didžiausias iššūkis yra užtikrinti tvarų finansavimą divizijos kūrimui, kuris, panašu, Valstybės gynimo tarybos nuomone, turėtų trumpėti nuo 2040-ųjų iki 2030 metų“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Štai čia yra didžiausias iššūkis. Sutelkti išteklius visoms ginkluotės formoms ir visų brigadų sukūrimui, tankai yra tik viena iš sudedamųjų dalių“, – akcentavo jis.

Kitų metų šalies biudžete gynybai numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio. Tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.

Anot premjero, nepaisant kitąmet projektuojamo ekonominio augimo, dalis pinigų tiek bendroms reikmėms, tiek gynybos finansavimui bus skolinamasi.

„Gynybos finansavimui tikrai reikalingos rimtos sumos, bet finansavimas turi būti tvarus. Negali į tai žiūrėti metų prizmėje. Tai yra penkių metų didžiulis projektas, kuris svarbus visai Lietuvai“, – kalbėjo jis.

„Nėra jokių stebuklų. Finansavimo yra tik du šaltiniai, tai yra ekonomikos dydis – sumokami mokesčiai ir tam tikras laiko pirkimas skolinantis“, – sakė ministras pirmininkas.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda yra pažymėjęs, jog norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP.

Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad apie diviziją iki 2030-ųjų leidžia kalbėti ir 4 proc. BVP siekiantis gynybos finansavimas.