Anot jo, „Teltonikos“ produkcijos eksportas į Kazachstaną, per kur sankcionuotos prekės teoriškai galėtų keliauti į Rusiją, pernai sumažėjo apie 30 proc., be to, ten, kaip ir kitur, imamasi prevencinių priemonių, kad produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas valstybes.

„Pakartosiu, ką jau esu sakęs – 2022 metais uždarėme atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje, sustabdėme produkcijos tiekimą bei nutraukėme ryšius su klientais iš šių šalių. Tuo metu taip pat buvome vienas pirmųjų verslų Lietuvoje, viešai išreiškę palaikymą Ukrainai ir ta pagalba tęsiasi iki pat dabar“, – komentare BNS teigė A. Paukštys.

„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios skleidžiamas šmeižtas mūsų atžvilgiu, remiantis prielaidomis ir išgalvotais faktais ir siekiama, kad jais patikėtų. Natūraliai kyla retorinis klausimas – kam tai naudinga? Nejaugi tikslas, kad Lietuvoje neliktų tokio verslo? Aš verslą Lietuvoje kuriu, kad būtume aukštųjų technologijų šalis, kad mūsų žmonės turėtų geriausiai apmokamas darbo vietas“, – aiškino „Teltonikos“ savininkas.

Aš verslą Lietuvoje kuriu, kad būtume aukštųjų technologijų šalis, kad mūsų žmonės turėtų geriausiai apmokamas darbo vietas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lietuviškos kilmės perdavimo aparatūros, įskaitant komutatorius ir maršrutizatorius, taip pat elektros įrangos, kokius gamina „Teltonikos gamyklos, eksportas į Rusiją ir Baltarusiją 2022 metų vasarį sustojo, bet smarkiai išaugo į Kazachstaną, kuris laikomas viena labiausiai Vakarų sankcijas Rusijai apeiti padedančia šalimi.

Agentūros statistikas Jonas Bačelis feisbuke rašo, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvos įmonės į Kazachstaną išvežė 3 mln. eurų vertės šalyje pagamintų maršrutizatorių ir komutatorių, 0,6 mln. vertės radionavigacinių imtuvų ir 6 mln. vertės kitų radionavigacinių aparatų.

„Aš nežinau, kas Lietuvoje gamina router'ius, switch'us (maršrutizatorius ir komutatorius – BNS) ir radarus. Bet manau, kad „Teltonika“. Iš žiniasklaidos suprantu, kad jos iniciatyva yra norima užsukti įvairias sankcijas“, – teigė J. Bačelis, BNS atsisakęs išsamiau pakomentuoti šiuos duomenis.

„Viešuose duomenyse randu, kad šių dvigubos paskirties prekių eksportas iš Lietuvos į Rusiją sustojo 2022 metų pirmą ketvirtį. Tačiau jį su kaupu pakeitė router'iams, switch'ams, radarams nauja kryptis – Kazachstanas. Tas, kurio siena su Rusija 30 kartų platesnė ir 1 000 000 kartų pralaidesnė“, – pabrėžė statistikas.

Savo ruožtu A. Paukštys teigia, kad „Teltonikos“ biuras Kazachstane, veikiantis nuo 2021 metų lapkričio, padengia Centrinės Azijos rinkas.

„Preliminariais duomenimis, eksportas į Kazachstaną 2024 metais sumažėjo apie 30 proc., palyginti su 2023 metais. Šioje rinkoje dirbame taip pat, kaip ir bet kurioje kitoje – vykdomos visos prevencinės priemonės, tikrinami klientai, kad nevyktų perpardavimai į sankcionuotas valstybes“, – teigia jis.

Verslininkas taip pat teigia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios laikosi pozicijos ir deda visas pastangas, kad „Teltonikos“ prekių nebūtų Rusijoje ir ten jomis nebūtų galima naudotis.

„Būdami pažangių elektronikos prietaisų gamintojais ėmėmės to, ką geriausiai išmanome ir į naujai išleidžiamus gaminius įdiegėme technologinius ribojimus, kad mūsų produkcija neveiktų rusijos ir baltarusijos teritorijose“, – teigė A. Paukštys.

Jo teigimu. grupė atlieka visų klientų visame pasaulyje pažinimo procesą.

„Verslo partneriai yra tikrinami, į sutartis įtraukta nuostata, draudžianti „Teltonikos“ gaminių perpardavimą Rusijoje ir Baltarusijoje, už pažeidimus numatytos baudos. Nuolat techninėmis priemonėmis stebime, kad klientai mūsų produktais naudotųsi tose šalyse, kur jos buvo įsigytos“, – aiškino A. Paukštys.

Be to, jis pabrėžė, kad Lietuvoje „Teltonika“ yra didžiausia Ukrainos paramos organizacijų rėmėja ir tam jau skyrė apie 2,5 mln. eurų.

Eksportas į Kazachstaną mažėja

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigia negalintis tiksliai įvardyti, ar tikrai būtent „Teltonikos“ produkcija sudaro didžiąją dalį eksportuojamų produktų į Kazachstaną, tačiau pabrėžė, jog eksporto į šią šalį apimtys mažėja.

„Yra kita tendencija, kurią aš irgi matau. Tai yra po 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos pilna invazija į Ukrainą, tų prekių išvežimas, matome, paskutiniais ketvirčiais yra labai labai ženkliai kritęs į tą patį Kazachstaną ir bendrai paėmus tos šalys, kurios čia išskiriamos, – kazachstanai, kirgizijos, Sakartvelas, Tadžikistanas, Uzbekistanas, tai apimtys labai stipriai mažėja. Jeigu pasižiūrėtume į sumas, tai, ko gero, tai nėra kažkokios didelės pinigų sumos, kalbama vos apie kelis milijonus eurų“, – BNS kalbėjo ekonomistas.

Anot jo, jei tokios prekės iš šių šalių būtų tiekiamos į Rusiją, jų apimtys palaipsniui didėtų.

„Jeigu tai būtų būdas apeidinėti sankcijas, tai tikėtina, kad pardavimai ten augtų. (...) Natūralu, kad suinteresuoti tos dvigubos paskirties prekėmis žmonės, jie rasdami kelius juos siektų išnaudoti maksimaliai, nes tie keliai nėra amžini, juos gali užčiupti, pamatyti. (...) Akivaizdu, kad apimtys yra mažėjančios“, – aiškino ekspertas.

M. Dubnikovo teigimu, su šia problema padėjo susitvarkyti pernai įvesta tvarka, draudžianti antžeminiu transportu eksportuoti dvigubos paskirties prekes per Rusiją ir Baltarusiją.

„Sėkmingai praėjusiais metais įvesta taisyklė dėl antžeminio transporto pervežimų per Rusijos teritoriją. Buvo tokių atvejų, kai užsakovas yra Kazakstanas ar Uzbekistanas ir keliaudavo prekės ir jos kelionės metu dingdavo. Kitaip sakant, nepasiekdavo savo užsakovo. Tada buvo įvestas apribojimas, kad vežimas per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją yra draudžiamas ir tada tas draudimas suveikė, o tų prekių eksportas, jis krito ženkliai“, – aiškino analitikas.

„Kalbant dabartinio draudimo rėmuose, kai draudžiama oro transportu vežti prekes, tai jeigu yra problema su tuo minėtu regionu, tai ten ir reikėtų tvarkytis, bet draudimas vežti į tokias šalis, kaip Singapūras, Taivanas, man atrodo labai keistai“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Sausio 1 dieną įsigaliojo draudimas lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, išskyrus JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją.

Gintauto Palucko Vyriausybė ketina šį draudimą sušvelninti.