Svarbus pačių nusiteikimas

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio Psichikos sveikatos centro vadovė gydytoja psichiatrė Rasa Tamašauskienė sako, kad žmonės dažnai neteisingai supranta terminą „stresas“. Pagal apibrėžimą – tai adaptacinė (prisitaikanti) organizmo reakcija į bet kokį aplinkos pokytį. Be abejonės, artėjančias šventes galima vadinti pokyčiu, mat šventiniu laikotarpiu kasdienis gyvenimas pakoreguojamas daugybės išorinių veiksnių. Viskas priklauso nuo to, kaip mes patys į tai reaguojame.

„Kaip sau padėti, jei kyla stresas šventiniu laikotarpiu? Didelę dalį streso galime „iškrauti“, atlikdami tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, kai einame, važiuojame, perkame, – visa tai priimame kaip tokiam laikui būdingą rutiną, – aiškina gydytoja R. Tamašauskienė. – Labai svarbu ir emocinis nusiteikimas. Juk Kalėdos siejamos su tamsiojo laikotarpio pabaiga, ateinančia šviesa. Galvokime apie tai, kaip susitiksime, bendrausime su brangiais žmonėmis, pasidžiaukime pasipuošusiu, švytinčiu miestu, puoškime darbovietes, namus. Šventės būna tokios, kokioms patys nusiteikiame, kokias norime švęsti.“

Gydytoja psichiatrė R. Tamašauskienė sako, kad kiekvienais metais pacientų vizitų padaugėja prasidėjus tamsiajam laikotarpiui kartu su sezonine depresija, ta pati tendencija išlieka ir prieš šventes. Laimė, žmonės jau išdrįsta kreiptis pagalbos.

„Remdamasi savo darbo patirtimi, drįstu teigti, kad visuomenė Lietuvoje keičiasi, mažėja baimė kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, – džiaugiasi gydytoja. – Nuo 1998 m. Lietuvoje sukurtas platus psichikos sveikatos centrų tinklas.“

Kauno miesto poliklinikoje veikia 5 psichikos sveikatos centrai ir 3 psichikos dienos stacionarai, kuriuose teikiama kompleksinė psichiatrų, vaikų-paauglių psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų pagalba, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, besikreipiančių pacientų skaičius didėja kasmet. „Pastaraisiais metais pastebiu tendenciją, kad jaunesni žmonės į pagalbos paiešką žiūri daug palankiau nei vyresnioji karta, daug drąsiau, aktyviau ieško psichologo ar psichiatro, galinčio padėti išspręsti iškilusią problemą“, – pastebi R. Tamašauskienė.

Rasa Tamašauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Reikia keisti įpročius?

Šiandien žmonės patiria stresą ne tik dėl ilgo tamsaus periodo gamtoje, ganėtinai prasto besniegio oro ar artėjančių švenčių rūpesčių maratono. Ne ką menkesnė vis dar tvyranti karo baimė – geografiškai jis per arti, kad nekeltų nerimo. Šie metai Lietuvoje taip pat buvo pilni įvykių, pažymėti net trejais rinkimais. Ir štai – metų pabaiga, kai staiga suvoki, kad jėgų vėl prireiks labai daug: pirkti dovanas, planuoti maistą kelioms dienoms sau ir svečiams, vykti pas artimuosius ir kt. (o ir nuo darbo užduočių juk niekas neatleidžia). Net ir didesnių problemų neturinčiam žmogui tai tikras išbandymas. O jeigu žmogus vienišas ir per šventes dar labiau pajunta tą vienišumą? Kaip jam išgyventi, kaip išsaugoti kiek įmanoma geresnę psichikos būklę?

Gydytoja R. Tamašauskienė sako, kad ne visada ir tuo labiau ne visiems šventės yra stresas, viskas priklauso nuo pačių žmonių ir jų nusiteikimo. „Tiems, kurie labai stresuoja, visur laksto, niekur nespėja, galima patarti pirmiausia susiplanuoti savo pirkinius, išvykas, kitą veiklą šventiniu laikotarpiu ar net pagalvoti apie kažko keitimą – galbūt šiemet nekeliauti pas visus gimines, galbūt pasidalyti gaminimo vargą, galbūt mažiau dovanų pirkti – daugiau gamintis rankų darbo dovanų arba dovanoti ne visiems, o ištraukus burtus keistis dovanėlėmis, – pataria psichiatrė. – Vienišiems, neturintiems artimųjų, labai svarbu socializuotis, surasti patinkančią veiklą ir ten susirasti bendraminčių, su kuriais galima paminėti šventes – jei ne tą pačią dieną, tai kitą. Tikrai yra įvairių senjorų ar kitų grupių, bendruomenių, katalikiškų organizacijų, bažnyčių, kurios organizuoja šventinius renginius.“

Labai dažnai tėvai, kuriems reikia aprūpinti šeimą, nupirkti vaikams dovanų „nuo Kalėdų Senelio“, pamiršta, kad šventės pirmiausia yra ne svečių užstalė, maistas ir dovanos, o bendravimas su vaikais. Būtent jie, net ir gavę dovanų, dažnokai pasijunta nelabai reikalingi. „Tikrai nėra taip, kad dauguma tėvų koncentruojasi tik į materialius dalykus. Dovanų aplinkui, aišku, daug, pasiūla ir pagunda daug pirkti – didelė, tad lengva pamesti tikrąją Kalėdų dvasią“, – sako R. Tamašauskienė ir skatina tėvus kartu su vaikais ruoštis šventėms. Tai gali būti ir tvarkymasis, ir dekoracijų kūrimas, namų papuošimas, maisto ruošimas. Iš vienos pusės, tai pasiruošimas šventei, iš kitos – vaikų mokymas, kaip ruoštis šventei. „Toks tėvų ir vaikų buvimas kartu tik sustiprins supratimą, kad Kalėdų dvasia pirmiausia kyla iš ryšio su artimaisiais. Tačiau bendravimo tendencijos, manau, priklauso ir nuo pačių tėvų auklėjimo, jų šeimos tradicijų, tad bendros formulės nėra“, – įsitikinusi gydytoja.

Kas padeda labiausiai

Tiems, kuriems kyla noras pajutus stresą paprašyti raminamųjų vaistų tabletės iš kito žmogaus, psichiatrė primygtinai pataria to nedaryti. „Kai kuriems žmonėms vaistai yra būtini, jie yra paskirti gydytojo, tačiau didžiausia klaida juos duoti kitam, kuriam tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos“, – sako gydytoja. Pasak jos, blogai ir tai, kad kai kurie žmonės, reaguodami į stresą, griebiasi blogų įpročių (alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, nevalgo arba kaip tik  persivalgo ir t. t.). Smagu, kad vis daugiau žmonių stresą reguliuoja sveikais būdais: sportuoja, vaikšto, medituoja, rašo jausmus į dienoraštį ar užsiima kita panašia veikla.

„Mano požiūriu, labiau ne stresą, o šventes reikėtų priimti kaip savalaikį, normalų dalyką, kuris ateina ir praeina. Taip nusiteikus bus lengviau ir smagiau laukti jų. Kita vertus, tiems, kuriems stresą kelia prieššventinis chaosas, galbūt reikėtų tuo laikotarpiu vengti nereikalingų kelionių, apsilankymų prekybos centruose, renginiuose, susilaikyti nuo perteklinio apsipirkimo ir pan.“, – pataria R. Tamašauskienė.

Labai svarbu ir emocinis nusiteikimas. Juk Kalėdos siejamos su tamsiojo laikotarpio pabaiga, ateinančia šviesa.

Žmonės pastebi, kad šventiniu laikotarpiu padaugėja ir barnių namuose. Kaip to išvengti, kaip pajusti ribas, kai visi pervargę, išsekę? „Šventiniu laikotarpiu neišvengiamai kylanti įtampa reiškia neišsakytą, užgniaužtą nepasitenkinimą, pyktį, – aiškina Kalniečių padalinio Psichikos sveikatos centro vadovė. – Nereikia to bijoti, nes pyktis yra natūralus jausmas, svarbu jį išreikšti produktyviai, nesukeliant skandalo namuose. Galima nepiktai pasišaipyti, pajuokauti, galima ramiai pasakyti, kas man nepatiko ir kad aš dėl to pykstu. Svarbiausia – atvirai kalbėtis su artimaisiais.“

Kaip nusiraminti?

Gydytoja psichiatrė R. Tamašauskienė sako, kad prieššventiniu laikotarpiu arba kitu metu, kai tik pajuntame nerimą, įtampą, pirmiausia reikėtų pabandyti patiems sau padėti nusiraminti, gerai išsimiegoti. Ji rekomenduoja riboti neigiamos informacijos kiekį; laikytis darbo, poilsio, mitybos režimo, nepamiršti miego higienos taisyklių; rasti laiko mėgstamai veiklai; būti fiziškai aktyviems (vaikščioti, sportuoti); galima gerti įvairių raminamųjų žolelių arbatų; bendrauti; stengtis kuo mažiau reaguoti į dalykus, kurie nuo mūsų nepriklauso, visą dėmesį sutelkti į tai, ką galime padaryti; nerimą taip pat galime sumažinti savanoriaudami, padėdami silpnesniems.

Jeigu šios savipagalbos priemonės nepadeda, jei įtampa, nerimas išlieka, pablogėja nuotaika, atsiranda nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, krinta darbingumas, labai pablogėja gyvenimo kokybė ir jei tai trunka be pertraukos apie 2-3 savaites, gyd. R. Tamašauskienė skatina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.