- Parengta pagal pranešimą spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dovanojant ir gaunant dovanas smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, lemiančios gerą savijautą. Žinojimas, kad atsitiks kažkas pozityvaus, smegenyse aktyvuoja tas sritis, kurios susijusios su malonumu ir motyvacija. Tačiau gajūs ir su dovanomis susiję mitai, kurie trukdo džiaugtis šventiniu laikotarpiu. Kaip nesugadinti malonumo dovanoti ir gauti dovanas?
Tarsi sutartinis žaidimas
Kalėdos – dovanų metas, bet ar susimąstome, kaip dovanojimas ir dovanų gavimas veikia mūsų psichikos sveikatą? Dovanojimas egzistuoja nuo pat žmonijos civilizacijos pradžios. Istorikai teigia, kad dar gyvendami urvuose pirmykščiai žmonės jau dovanodavo vieni kitiems neįprastos formos akmenis ar gyvūnų dantis.
„Dovanų teikimas – tai socialinis veiksmas, kuriuo paprastai išreiškiamas dėkingumas, meilė, simpatija. Šis paprastas veiksmas gali stiprinti socialinius ryšius ir gilinti mūsų tarpusavio santykius“, – sako psichologas Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas.
Pasak jo, tai, ką dovanojame, atskleidžia mūsų vertybes ir santykį su tuo žmogumi, kuriam dovanojame. Pavyzdžiui, mes nedovanotume didžiulės ir brangios dovanos nepažįstamam žmogui. Taip pat, pasak M. Kriščiūno, dovanojimas yra smagus žaidimas, kurį susitariame žaisti visi kartu.
„Bet dovanų metas dažnai būna susijęs ir su nerimu. Tinkamų dovanų paieškos gali sukelti stresą, išsekimą, nes tam reikia skirti daug laiko ir finansų. Stresą kelia ir visuomenės spaudimas – visi taip daro, tad turiu ir aš daryti, sunku išsiskirti iš minios“, – neigiamas dovanojimo puses vardija „Jaunimo linijos“ psichologas.
Misija: „Dovanų teikimas – tai socialinis veiksmas, kuriuo išreiškiamas dėkingumas, meilė, simpatija. Šis paprastas veiksmas gali stiprinti tarpusavio santykius“, – tikina psichologas M. Kriščiūnas. / M. Kriščiūno asmeninio archyvo nuotr.
Dažni dovanojimo mitai
Egzistuoja ir dovanojimo mitai. Pavyzdžiui, gajus mitas, kad reikia dovanoti kažką, ko dauguma trokšta, kas populiaru, tačiau dovanodami tai, kas madinga, o ne praktiška, rizikuojame susikoncentruoti tik į žmogaus reakciją, bet nei į ilgalaikį džiaugsmą ar tvarų vartojimą.
Kitas dažnas mitas, kad dovanos turi būti apčiuopiamos, daiktiškos, nors tyrimai rodo, kad žmonėms didesnį įspūdį palieka patirtys, o ne daiktai. Esame įpratę manyti, kad dovanos turi nustebinti, nors iš tiesų žmonės dažniau nori to, ko jiems reikia, o jiems reikia nebūtinai nustebimo.
„Mitų yra visokių, juos paneigiančių tyrimų – dar daugiau, ir kiekvienas žmogus yra skirtingas. Tad visi dovanų ir dovanojimo tyrimai baigiasi ta pačia išvada – svarbiausia yra bendravimas, žmonės be galo vertina, kai jų paklausiama, ko jie nori ir ko jiems reikia. Svarbu į tai įsiklausyti“, – sako M. Kriščiūnas.
Svarbiausia yra bendravimas, žmonės be galo vertina, kai jų paklausiama, ko jie nori ir ko jiems reikia. Svarbu į tai įsiklausyti.
Tradicijos keičiasi
Kaip reiktų elgtis, jei gauni netinkamą dovaną? Psichologas pataria visų pirma susitelkti į teigiamus dalykus – verta pasidžiaugti, kad jūs buvote prisimintas ir apie jus pagalvota.
Taip pat patariama apie nepatikusią dovaną pasakyti ne iš karto, o po kurio laiko – tikėtina, kad tuomet kritika nebus tokia skaudi. Kaip ir visur, čia svarbu bendravimas ir savo motyvų paaiškinimas.
Vis dažniau pasitaiko, kad dovanojimo tradicijos yra keičiamos ir pritaikomos prie grupės poreikių – dovanų visai atsisakoma arba pinigai, kurie būtų skiriami dovanoms, paaukojami labdarai.
„Protinga iš anksto susitarti dėl tam tikrų taisyklių ir paaiškinti savo motyvus dėl keičiamų dovanojimo tradicijų, paaiškinti, kodėl patys to norėtumėte, kokią naudą galėtumėte įžvelgti. Svarbu užtikrinti, kad visi grupės nariai – šeima, kolegos, kita bendruomenė – pokyčiams pritartų ar bent neprieštarautų“, – sako M. Kriščiūnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...