- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku.
– Ar yra tokia klinikinė diagnozė kaip sezoninė depresija? Sezoninis liūdesys?
– Mes dvi sąvokas naudojam. Depresija – diagnozė, liūdesys – emocinė būsena. Tai be abejo, sausio mėnesį būna paūmėjęs žmonių liūdesys, niūrumas. Tokią tendenciją galime pamatyti.
– Ką žmonės galvoja sausio mėnesį? Kas yra jų mintyse ir širdyse?
– Šis tamsus laikotarpis atneša niūrumo. Šventinis periodas irgi yra sudėtingas, daliai žmonių per jį atsiranda emocinės duobės, nes tai – santykiai, šeimos šventė. Tie santykiai su šeima kartais būna sudėtingi ir žmonės dažnai patiria nereikalingos įtampos. O kai baigiasi tas periodas, tos šventės nebuvo tokios, kokių tikėjosi, tada ateina sausis, jis atneša tokią iliuziją, kad nuo sausio 1-os viskas pasikeis, o pasirodo – niekas nepasikeičia. Pačiam reikia tą pokytį daryt, o tai atneša nelabai malonius emocinius išgyvenimus.
Ateina sausis, jis atneša tokią iliuziją, kad nuo sausio 1-os viskas pasikeis, o pasirodo – niekas nepasikeičia.
– Ar žmonės pažada sau ką nors prieš Naujuosius metus? Kad jie kažką padarys, pakeis ir panašiai. Ir kada jie supranta, kad ne viską pavyks įgyvendinti?
– Žmonės būna nusiperka abonementą į sporto klubą, sako: tikrai eisiu, o po maždaug dviejų savaičių klubai vėl pustuščiai. Žmonėms reikia dėti daugiau pastangų, tai reikalauja laiko ir sąmoningų veiksmų, pradedant nuo aiškios vidinės motyvacijos, dėl ko aš noriu tą padaryti ir kodėl man tai rūpi, baigiant tuo, kad turime susiplanuoti ir pagalvoti apie tai, ar bus atkirtis, kas mums padės to rezultato pasiekti.
Deja, aš manau, kad mes dažnai imamės ieškoti tokio sėkmingo gyvenimo recepto, užsikeldami tikslus, kurie mums apskritai nerūpi. Na, tas pats sportas, sportuosiu, o dėl ko? Reik turėti vidinį motyvą to siekti. Bet koks pokytis reikalauja išėjimo iš komforto zonos, o tai kelia tam tikra nerimą, įtampą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar svarbu turėti kokį nors planą metams į priekį? Nes daugelis žmonių neplanuoja.
– Jeigu nori pasiekti rezultatą – taip, jeigu tau tinka bet kaip, tada ne.
– Gal tą sausio liūdesį lemia ir vitamino D trūkumas? Visgi tamsu, saulės nėra.
– Aš labiau laikausi minties „nėra blogo oro, yra bloga nuotaika.“ Aišku, mes galime suvesti kažkokius gamtos reiškinius, tas saulės kiekis pradžiugina, bet kas tamsoje tokio atsidaro, kad tave liūdina? vėlgi, tamsa tinka apmąstymams, tai gali išnaudoti tą laiką jiems, priimti sprendimus, giliau pagalvoti apie save, savo poreikius. Bet aš labiau tikiu žmogaus vidinės motyvacijos galia, nesvarbu, koks yra oras, jeigu tu randi vidinius sprendimus, kurie tau patinka, bet kokiu oru tą galima padaryti.
– Ką patartumėte žmonėms, kad jie nesijustų bejėgiai, nematytų tos beprasmybės ir tuštumos?
– Neužsisklęsti vienam. Visą laiką gelbėja santykiai, maloni veikla. Jeigu nepatinka oras, klimatinės sąlygos, tai nueik ten, kur šilta. Nebūtina išvažiuoti į šiltus kraštus, bet galima nuvykti į pirtį, baseiną. Vėlgi, pagalvoti apie veiklas, kurios džiugina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?12
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...