- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kūčių vakarienė be kūčiukų vargiai įsivaizduojama. Lietuviams tai vienas mėgiamiausių gaminių ant gausiai nukloto šventinio stalo.
Kūčių vakarienė be kūčiukų vargiai įsivaizduojama. Lietuviams tai vienas mėgiamiausių gaminių ant gausiai nukloto šventinio stalo.
Maži, apvalūs, iš kvietinių miltų su mielėmis kepami kepinukai skirtinguose Lietuvos regionuose vadinami nevienodai: kleckučiai, prėskučiai, galkutės, kalėdukai, buldikai, pyragiukai, balbolikai, bambolikai, parpeliai, pulkeliai, kukuliai, propuliai, paršeliukai, šližikai ir kitais pavadinimais.
Kai kurie etnologai tikina, kad kūčiukai turi nuo pagonybės laikų išlikusią simbolinę reikšmę. Senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu.
Kūčiukai gali būti valgomi sausi, bet dažniausiai juos šventinį vakarą patiekia su aguonų pienu arba spanguolių kisieliumi.
Šiuo metu parduotuvėse galima nusipirkti labai skirtingų kūčiukų, ne visi kepėjai laikosi tradicijų, tad kartais šie kepiniai labiau primena trapius sausainius, kiti – minkštas bandeles.
Jau nemažai metų „Javinės“ kepėjos naudoja senovišką kūčiukų receptą, todėl čia keptus šližikus pirkėjai dažniausiai perka, nes jie labiausiai primena keptus mamų ir močiučių.
„Nenaudojame jokių pagerintojų, jokių priedų. Receptas paprastas ir aiškus, sužinotas iš senųjų šeimininkių. Kūčiukus kepame iš aliejaus, miltų, cukraus, mielių, druskos ir aguonų“, – patikino šios kepyklos vyriausioji technologė Jūratė Godelienė.
Mielės reikalingos tam, kad kūčiukai nebūtų kieti, kaip akmenukai, jie turi būti ne minkšti, o trapūs.
Advento maitinimosi tradicija reikalauja nenaudoti nei kiaušinių, nei grietinės ar sviesto, nei pieno. Šie tradiciniai kepiniai neturi priminti sausainių.
Cukraus paprastai dedama tik tiek, kad kūčiukai būtų vos salsvi. Toks skonio balansas, kokį kepykla išlaiko jau daug metų, nusistovėjo tiriant pirkėjų skonį bei atsižvelgiant į tradicijas.
„Jau daug metų nieko nei pridedame, nei atimame, receptas yra tobulas. Man asmeniškai patinka mažučiai, ne saldūs, ne trupantys ir ne minkšti kūčiukai, nes dabar galima nusipirkti tik panašių į juos kepinių“, – įsitikinusi technologė.
Net tuos pačius ingredientus naudodamos šeimininkės sugeba pagaminti skirtingus gaminius, todėl J.Godelienė patarė į tešlą dėti pamirkytas aguonas, naudoti kambario temperatūros vandenį, naudoti saulėgrąžų arba rapsų aliejų, aukščiausios, bet nebūtinai ekstra rūšies miltus.
Kadangi „Javinės“ kūčiukai turi mažai drėgmės ir jokių greitai gendančių produktų, juos galima ilgai laikyti.
Šie kepiniai kartais būdavo vadinamos pyragų kiaušiniais ir labai tiko spėjimams, žaidimams, burtams, dovanoms.
Tiesa, kituose Lietuvos kraštuose būta kitokių kūčiukų.
Dzūkijoje kartais ant krosnies pado kepdavo paplotį, kurį sulaužydavo ir merkdavo į aguonpienį. Suvalkijoje kūčiukai buvo ne tik daug didesni negu dabartiniai, bet dažnai turėjo ilgo volelio formą.
Užnemunės dzūkai ir kapsai šližikais vadino virtinius iš kūčiukų tešlos. Būtent šis paruošimo būdas ir suteikia patiekalui slidumo. Todėl jie ir vadinti šližikais ar šliuželiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kūčių stalui – skanu, taupu, įdomu (receptai)
Dar neapsisprendusiems, ką dės ant kūčių salo, ar ieškantiems naujų skanaus maisto idėjų į pagalbą atskuba maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė. Skaniausių liet...
-
Krypsta ir kūrėjų akys: maistas reiškia gyvenimą
Skonis, kvapas, spalva, tekstūra, konsistencija... Žmogaus jusles vienaip ar kitaip veikiantys malonumų dirgikliai kuria ištisą potyrių pasaulį, žadina asociacijas, veda prisiminimų labirintais. Šiandien į gausiame pritekliuje gyvenanči...
-
K. Pišniukaitė-Šimkienė: man patinka, kai Kalėdų stalas stebina (receptai)
Maistas ir viskas, kas su juo susiję, yra neatskiriama tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ įkūrėjos ir dviejų knygų apie maisto gaminimą autorės Kristinos Pišniukaitės-Šimkienės gyvenimo dalis. Šventinį men...
-
Saldžių dovanų idėja – iš štrudelio gimtinės (receptai)
Kavos, šokolado ir pyragaičių mėgėjai austrai itin vertina namų kepinius. Lince gyvenanti žurnalistė, J. Keplerio universiteto mokslinė darbuotoja Daiva Müllegger-Trečiokaitė taip sužavėta austrų saldumynų, kad pati savo virtuvėje i&...
-
Svarbiausia – nepaskanauti anksčiau (receptai)
Miestams puošiantis Kalėdoms, šeimininkėms mintys jau sukasi apie šventinį stalą. Ir produktų nusipirkti, ir šventine maisto gamyba užsiimti dar bus laiko, tačiau yra vienas darbas, kurį jau dabar reikėtų padaryti – ...
-
Viščiukų blauzdelės: pasaulio virtuvių įkvėpti receptai
Kai norisi gardžiais kvapais pripildyti namus, o pilvą – sočiu ir nebrangiu patiekalu, daugelis ieško receptų su viščiukų blauzdelėmis. Tai vienas nepretenzingiausių variantų vakarienei – dera su įvairiais priedais, pi...
-
Klimatariška mityba – tvaraus ir aplinkai draugiško maisto pasirinkimas
Visuomenei vis labiau domintis tvarumu, populiarėja klimatui nekensminga vietinė (klimatariška) mityba. Klimatarai didelį dėmesį skiria augaliniam maistui, sezoniniams ir vietiniams produktams, siekdami sukurti kuo mažiau taršos. ...
-
Šefas J. Kapkovičius: tvarumas virtuvėje – ne tik maisto tausojimas
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina daugelio gyvenime. Tvaraus maisto akademijos mentoriaus, „Michelin“ gido įvertinto restorano šefo Justino Kapkovičiaus požiūriu, tvarumas virtuvėje – labai plati sąvoka, maisto nešva...
-
Ant rudeninio stalo – šilumos ir jėgų teikiantis maistas (receptai)
Rudens sezonu mūsų kasdieniai įpročiai keičiasi: šilumos ir jaukumo norisi ne tik aprangoje, bet ir lėkštėje. Mitybos specialistė Gabrielė Urbonaitė primena, kad tinkamai parinktas maistas šiuo laikotarpiu gali padėti išl...
-
Trečiadienis – žuvadienis: pravers kelios gudrybės (receptai)
Dažniau valgyti žuvį ar jūros produktus – vienas paprasčiausių būdų sveikiau maitintis nesiimant drastiškų pokyčių savo mitybos įpročiuose. Kad su malonumu žuvį pietums ar vakarienei valgytų visa šeima, renkantis rūš...