- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žygiuojant sostinės gatvėmis ar vairuojant automobilį retai susimąstome, kad po kojomis slepiasi dar sovietmetį menantys bunkeriai. Stebina ir tai, kad juose vis dar galima rasti galybę autentiškų daiktų – dujokaukių, įvairiausių sovietinių lankstinukų, mokymo medžiagos ar net klasę su suolais. Apie vieną tokią slėptuvę LNK žurnalistas Lukas Paškevičius kalbėjosi su Turto banko generaliniu direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi.
– Kas tai per slėptuvė, kuri išsilaikiusi ganėtinai autentiška dar?
– Tai yra slėptuvė, likusi nuo sovietmečio, kuri buvo skirta šių buvusių instituto darbuotojų slėpimuisi. Ir šiandien dienai esam paskelbę ministerijų miestelio architektūrinį konkursą, rengiame įvairiausią medžiagą, kuri gali būti reikalinga architektams, kad jie galėtų suplanuoti, kokios tos slėptuvės galėtų būti. Tai vat rinkdami tą medžiagą matom, kad yra likusi senoji slėptuvė su dar sovietiniais reikmenimis ir užrašais.
– Kokiame gylyje, gal žinot, yra ši slėptuvė?
– Na, ji grubiai yra penki metrai po žeme. Tai tuo metu sovietiniai reikalavimai užtikrino tam tikrą saugumą, dabar tikriausiai ministerijų miestelio projektuotojai projektavimo etape suplanuos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias slėptuves arba priedangas.
– Kiek tuo metu čia galėjo tilpti žmonių?
– Na, mūsų manymu, čia galėjo tilpti iki 30 žmonių. Tikriausiai tai buvo skirta labiausiai vadovybėms, o ne visiems darbuotojams. Ji buvo naudojama ir kitoms reikmėms – ir tam tikriems mokymams, ir tam tikram buvimui. Tai buvo skirta, mūsų manymu, iki 30 žmonių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir kokios erdvės čia, iškart užėjus, mus pasitiko?
– Na, čia matome sandėliavimo erdves, kur buvo sudėliojami tam tikri maisto produktai. Reikia suprast, kad šita slėptuvė daugiau tikriausiai buvo skirta tam tikrų atominių karų metui, dabar slėptuvės nėra taip naudojamos – gyventi metus ar kiek. Čia buvo daug maisto produktų sandėliuojama tam, kad būtų galima išgyventi kažkokio atominio incidento laikotarpį. Dabar slėptuvės daromos labiau tokiems trumpiems pasislėpimams, nes, iš principo, niekas ilgai po administraciniais pastatais negyvena.
– Ir štai veriam dar vienas duris ir keliaujam toliau po slėptuvę. Direktoriau, kur mes dabar atsidūrėm? Čia tikrai jau nemažai daiktų.
– Na, mūsų manymu, tai irgi sandėliavimo patalpa, kur buvo sandėliuojami drabužiai, apavas, dujokaukės. Dabar dujokaukes mes atidavėm į tam tikrą muziejų, bet visi kiti daiktai yra, buvusio sovietmečio įvairiausia apranga. Matome, yra parodyta, kaip ta apranga turėtų būti naudojama, kaip dujokaukės turėtų būt naudojamos, kaip apsirengti esant tam tikriems pavojams.
– Pačioj Lietuvoj niekada nėra buvę tokio įvykio, bet kai buvo Černobylio elektrinės sprogimas, galbūt čia buvo panaudota ta slėptuvė, galbūt buvo joje pasislėpta?
– Žinokit, nepasakysiu, neturim mes tokių duomenų. Mes Turto banką valdome šiuolaikinėj Lietuvoj, valdome šituos pastatus ir kas vyko iki 1990 m. mes neturim informacijos.
– Keliaukim toliau. Aš žinau, kad čia, taip, kaip ir sakėt, nors ir elitui skirta slėptuvė, bet buvo ir visai nemaža mokymo klasė.
– Taip, mes matom mokymo klasę, kuri buvo naudojama ruošti darbuotojus tam tikriems incidentams, įvykus atominėms nelaimėms: kaip gaivinti juos, kaip, tarkim, nuprausti, įvykus kažkokiems pažeidimams. Tai va tą klasę mes ir turim likusią nuo sovietmečio.
– Ji autentiška, niekas nėra pakeista.
– Niekas nekeista, suolai tie patys, užrašai dar rusų kalba. Tokią turim salę.
– Ar pavartėt, ar pažiūrėjot, kada pats įžengėt į šitą slėptuvę, prieš kiek laiko?
– Aš pirmą kartą buvau prieš porą metų, kai mes apžiūrinėjom šių pastatų būklę. Tai viską taip ir palikom, iš principo, galvojom, galbūt kažkada bus įdomi informacija kaip tuo metu buvo ruoštasi tokiems incidentams.
– Mes žinome, kad čia iškils ministerijų miestelis 2028 m. Gal ši slėptuvė bus panaudojama kaip muziejus, o gal čia ministrai ateityje slėpsis?
– Na, manau, kad ministrai čia nesislėps. Iš principo, mes prašysim, kad architektūrinio konkurso visi dalyviai įvertintų kaip galėtų būti panaudojama šita slėptuvė. Gal ji bus panaudojama kažkokiom viešosiom paslaugom, gal kažkoks muziejus bus, gal kiti dalykai. Bet slėptuvė, jeigu ji apskritai reikalinga, mes manome, kad turėtų būti suprojektuota po naujaisiais pastatais, kurie bus statomi truputėlį tolimiau nuo šito pastato. O šita erdvė daugiau bus, mūsų manymu, panaudojama arba sandėliavimui, arba archyvams, arba viešosioms paslaugoms ar galbūt kažkokiam muziejui. Tai irgi lauksim pasiūlymų iš dalyvaujančių architektų.
– Bet ji nebus nugriauta?
– Ne, ji nebus nugriauta, nes apskritai šitas pastatas nebus griaunamas, po kuriuo mes esame, bus tiktai rekonstruojamas, pertvarkomas, tad šitas rūsys liks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nupuoštoms eglutėms Vilniuje – virš šimto surinkimo taškų
Nors šventės dar nesibaigia, bet jau verta pagalvoti, kur teks dėti po švenčių nupuoštą eglutę. Nuo sausio 4 d. vilniečiai jau galės nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Kaip pranešė s...
-
LTG: šis maršrutas – ypač populiarus ir pasiteisino su kaupu
2023 metų gruodžio 27 d. pradėjusiu veikti traukinių maršrutu Vilnius–Ryga–Vilnius per 12 mėnesių važiavo kone 62 tūkst. keleivių, praneša LTG grupė. ...
-
Vilniaus savivaldybė teisme siekia gauti tarp A. Tumėno ir Gynėjų gatvių einantį kelią
Vilniaus miesto savivaldybė teisme siekia gauti tarp A. Tumėno gatvės 4 ir Gynėjų gatvės 14 einantį pagalbinį kelią. ...
-
Svarstoma kitąmet Vilniuje pradėti Veiklių senjorų programą6
Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą....
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Sostinė ruošiasi paleisti viešąjį vandens transportą: kas naujo?
Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui. ...
-
Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams2
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...