– Šiemet pirmą kartą atlikome apklausą ir nusprendėme paklausti gyventojų, ar jie linkę planuoti savo šventinį biudžetą ir galbūt net pasiskolinti. Paaiškėjo, kad net penktadalis respondentų nurodė, jog skolinasi šventinėms dovanoms.

– Ar tai tampa nauja tendencija, ar tiesiog atspindi lietuvių polinkį skolintis ne tik prieš šventes?

– Šiemet taip pat „Credit24“ atliko apklausą rudenį. Kadangi tokią apklausą atliekame kasmet, pastebėjome, kad asmenų, kurie skolinasi įvairioms reikmėms, procentas šiemet buvo keliais procentiniais punktais mažesnis nei pernai, ir tai džiugina. Tačiau apklausą, kurioje klausėme konkrečiai apie skolinimąsi švenčių laikotarpiu, atlikome pirmą kartą. Rezultatai tikrai nustebino.

– Kokias sumas lietuviai linkę pasiskolinti prieš šventes?

– Nors respondentai konkrečių sumų neįvardijo, mes paklausėme, kokią dalį nuo savo pajamų jie skiria dovanoms. Trečdalis respondentų nurodė, kad iki 10 proc. Tai yra gana normali suma, atsižvelgiant į finansinio raštingumo rekomendacijas. Tiek pat respondentų teigė, kad skiria 10–20 proc. Tačiau buvo ir tokių, kurie nurodė, kad daugiau nei 30 proc. gaunamų pajamų yra linkę išleisti šventėms.

– Kaip išvengti tokio skuboto skolinimosi? Turbūt žmonės neplanuoja skolintis iš anksto, tačiau artėjant šventėms tai tampa spontanišku sprendimu.

– Taip, tai yra tikrai spontaniškas skolinimasis. Ir apskritai planuojant bet kokio pobūdžio paskolą, visuomet reikėtų tai įsivertinti ir šeimos biudžeto rėžiuose. Tai kaip ir bet koks kitas pirkinys, taip ir artėjančios šventės turėtų būti planuojamos. Reikėtų visų pirma įsivertinti, koks biudžetas turėtų būti skiriamas šventėms, susidaryti pirkinių sąrašą ir vengti spontaniškų pirkinių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar teisingai supratome, kad apie 10 proc. savo biudžeto dauguma žmonių linkę skirti dovanoms?

– Apie 10 proc. savo mėnesinio biudžeto gyventojai yra linkę skirti dovanoms. Tai sveikintinas biudžeto planavimas. Visgi planuojant dovanas, verta iš anksto paskirstyti biudžetą pagal atskiras kategorijas ir laikytis numatytų ribų. Išskiriamos penkios pagrindinės kategorijos, kurioms reikėtų pasiruošti: dovanos, pramogos, maistas, dekoracijos ir drabužiai.

– Daugelis mūsų šventiniu laikotarpiu keliauja nuo vieno stalo prie kito, o kai kuriems tenka pervažiuoti visą Lietuvą. Tokios išlaidos kaip transportas, galbūt net nakvynė, pramogos ir kitos nenumatytos išlaidos gali ženkliai padidinti bendrą biudžetą. Taip pat yra spaudimas iš aplinkos – visus aplankyti, visus apdovanoti, visus pavaišinti. Ar tai yra viena iš priežasčių, dėl ko žmonės skolinasi?

– Tikrai taip. 27 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučia spaudimą iš aplinkos ar medijų išleisti daugiau, nei norėtų – šventėms, kelionėms, pramogoms ar dovanoms.

–  Lyginasi su kitais, nori prilygti kažkam?

– Taip. Planuojant biudžetą neretai paaiškėja, kad norai viršija galimybes. Kad šventės taptų džiaugsmingos, o ne sukeliančios finansinį stresą, reikėtų pergalvoti prioritetus. Šventės unikalumą gali sukurti ne brangios dovanos ar vakarienės, bet kūrybiškumas. Pavyzdžiui, vietoje prabangios dovanos galima padovanoti namuose pagamintą pyragą, supakuotą į dailią rankų darbo dėžutę. Arba vietoje vakarienės restorane galima surengti teminį suneštinį vakarą, kuris sutrauktų visus šeimos narius ir leistų sutaupyti.

– Tiesa ar mitas, kad kartą pasiskolinęs žmogus norės skolintis dar kartą?

– Tai tampa problema, kai skolinamasi siekiant sutaupyti, toks požiūris prieštarauja finansinio planavimo logikai. Reikia nepamiršti, kad paskola apima ne tik pasiskolintą sumą, bet ir palūkanas, kurios ilgainiui kainuoja daugiau, nei būtume išleidę taupydami iš anksto.