- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausiais „Swedbank“ skaičiavimais, būsto įperkamumas, buvęs istorinėse žemumose, per pastaruosius 13 metų šiek tiek atsispiria nuo dugno. Apie tai, kokios tendencijos ir ko galima laukti artimiausiu metu, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Swedbank“ vyresniuoju ekonomistu Vyteniu Šimkumi.
– Ką parodė naujausias dabar paskaičiuotas būsto įperkamumo indeksas?
– Matom, kad būsto įperkamumo dugnas buvo pasiektas praėjusių metų trečią ketvirtį ir metų gale atlyginimai augo sparčiau negu būstų kainos. Būstų kainoms augti dabar sąlygų nėra, atlyginimai vis dar auga pakankamai sparčiai ir tai lėmė, kad būsto įperkamumas šiek tiek pradėjo gerėti, bet kol kas jis išlieka žemame lygyje. Kol kas tos aukštos palūkanos slopina rinkos aktyvumą ir būsto įperkamumą. Čia matysim, kad pagerėjimas bus ryškesnis nuo antros šių metų pusės, kai Europos centrinis bankas pradės mažinti palūkanas.
– Kaip indeksas yra paskaičiuojamas, kas tai per matmuo?
– Mes prilyginam, kad šimto reikšmė yra tai, kad šeima, gaunanti pusantro vidutinio atlyginimo gali įsigyti būstą su paskolos pagalba. Ir jeigu jie gali įgyti 55 kv. m butą, įpirkti su paskola, tada mes laikom, kad būstas yra įperkamas. Jeigu įperka mažesnio dydžio būstą, tada yra problemos kažkokios su įperkamumu. Ir priešingai, kuo didesnį būstą gali įpirkti, tuo indeksas aukštesnis.
– Dabar imant Vilnių ir tą vidutines pajamas gaunančią šeimą, kiek kvadratų gali įpirkti su banko paskola?
– Kalbant apie vidutinę kainą ir vidutinį atlyginimą išeina 45-47 kv. m butas, bet ženkliai mažesnis negu tas vidutinis. Ir mes matome tą ir statistikoje, kad sumažėjo perkami būstai. Matėm, kad 2021 m. pirko gal vidutiniškai apie 65 kv. m būstą, tai dabar jis yra sumažėjęs apie 10 kv. m. Atsispindi tai realybėje, kad pabrangus būstui ar finansavimui, perka mažesnius butus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar čia yra labiau Vilniaus specifika ar ir kituose didmiesčiuose panašios tendencijos su įperkamumu?
– Na, būstas sostinėje yra santykinai brangesnis. Lyginant su pajamomis, įperkamumas prastėja visuose trijuose didmiesčiuose – ir Rygoj, ir Taline – dėl aukštų palūkanų. Bet būstas santykinai yra pigesnis ir kauniečiai, klaipėdiečiai vis dar gali apie 70 kv. m butus įpirkt.
– Kalbant apie būsto kainas, per pastaruosius metus jos lyg ir tam tikroj stagnacijoj. Plėtotojai siūlo daugybę akcijų, kiek tenka matyti skelbimuose. Kiek tos realios būsto kainos šiuo metu yra kritusios ar jos tam pačiam lygy laikosi? Kokios čia tendencijos?
– Dėl besikeičiančios situacijos gana sunku yra užgriebti tą tikrą kainų tendenciją, nes kainų indeksų yra daug ir įvairių. Yra Registrų centro duomenys, faktiniai sandoriai, kurie gan stipriai vėluoja. Rezervacija vyksta vienais metais, o realiai sandoris gali ir po dviejų metų įvykt. Ir ten matom labai didelius vėlavimus. Ir ten vis dar atrodo, kad kainos augtų pakankamai sparčiai, nors centrinėj rinkoj lėtėja tas kainų augimas. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių būsto kainų sandoris rodo apie 4 proc. siekiantį būstų kainų augimą Vilniuje, kas irgi lyg rodytų tam tikrą vėlavimą. Vystytojai, kurie seka kainų tendencijas pirminėje rinkoje, rezervacijose, sako, kad kainos per metus nesikeitė arba kai kuriuose segmentuose net sumažėjo. Vidurkius keičia ir struktūra, daug labiau krenta aktyvumas pirminėje rinkoje.
– Minėjot, kad šių metų antroje pusėje įperkamumas lyg ir turėtų padidėt dėl krentančio EURIBOR, bet ar nebus taip, kad kritus EURIBOR atsiras daugiau norinčių įsigyti būstą ir šiuo atveju kainos kils toliau?
– Gali taip būti, nors čia turbūt situacija yra palankesnė pirkėjams, nes matom, kad dėl nukritusio aktyvumo pavyko atstatyti atsargas Vilniuje, kur tikrai buvo kritiškai maži pastatyto būsto kiekiai. Dabar matom, kad tas neparduotų butų lygis yra grįžtantis link normalaus. Jeigu ir toliau pardavimai bus tokie maži, tai, ko gero, pakils aukščiau ir tai suteiks didesnę perkamąją galią. Bet žiūrint į leidimus, panašu, kad statybų kiekiai sumažės. Ir žiūrint kaip auga Vilnius, po 10-20 tūkst. gyventojų padidėja dėl vidinės ir išorinės migracijos, tai trijų-penkių metų bėgyje gali susidaryti būsto trūkumas, jeigu nepadidės statybų apimtys.
– Kalbant apie nuomą, nuomos kainos lyg ir nepasivijo pardavimo kainų. Ko čia galim tikėtis ateityje?
– Gana palanku yra nuomotis gyventojams. Labai priartėję yra prie to, kad gyventojui neturėtų būt skirtumo. Aišku, pradėjus mažėti palūkanoms, ta situacija vėl pakryps labiau link būsto turėjimo, bet šiuo metu praktiškai nėra skirtumo, ar nuomotis, ar turėti savo būstą.
– Ar galime tikėtis nuomos kainų korekcijų į vieną ar į kitą pusę artimiausiu metu?
– Žiūrint į tai, kad Vilnius pakankamai sparčiai auga ir būtent tai, kad nuoma kaip tik dabar yra patrauklesnė, tai, ko gero, nuomos kainų korekcijos yra sunkiau tikėtis. Labiau tikėčiausi būsto kainų korekcijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po patikrinimo – rimti nemalonumai vienam iš Vilniaus policijos vadų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas darbe užkluptas neblaivus, pradėtas tarnybinis patikrinimas. ...
-
Dėl atlasų, kuriuose Krymas – Rusijos dalis, pateikė skundą
Seimo konservatoriai pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl viename sostinės knygynų parduodamų pasaulio atlasų. Pastaruosiuose leidiniuose Krymas ir rytinės Ukrainos teritorijos vaizduojamos kaip Rusijos dalis. ...
-
Vilnius gyventojų skaičiumi aplenkė Rygą
Vilnius šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Latvijos sostinę Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse, rašo portalas „Made in Vilnius“. ...
-
Vilniaus universiteto rektoriumi perrinktas Rimvydas Petrauskas
Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi antrai kadencijai išrinktas Rimvydas Petrauskas, ketvirtadienį pranešė universitetas. ...
-
Po sprogimų daugiabučiuose – svarbūs pokyčiai: ką turės daryti kiekvienas gyventojas?
Suskaičiuoti nuostoliai Vilniaus Naujininkuose sprogus daugiabučiui. Remonto darbus, panašu, teks padengti patiems gyventojams, tačiau kai kuriems kompensuoti žada savivaldybė. Vilniuje sprogus jau dviem namams, atsiranda siūlymų, kad visų daugi...
-
Poderskis įvertino kalbas jungti Vilnių su Kaunu Nerimi
Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“. ...
-
Vilnius perėmė Europos žaliosios sostinės titulą
Trečiadienį Vilnius oficialiai tapo 2025 metų Europos žaliąja sostine. Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, iškilmingos ceremonijos metu šis titulas perimtas iš Valensijos. ...
-
Vilniaus rajone atnaujinamas kompostavimo dėžių dalinimas
Ketvirtadienį atnaujinamas nemokamų kompostavimo dėžių dalinimas Vilniaus rajono gyventojams, praneša savivaldybė. ...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Birutis: turi būti išsklaidyti insignijų atradimą temdantys šešėliai
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad turi būti išsklaidyti insignijų atradimą Vilniaus arkikatedros požemyje temdantys šešėliai, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva. ...