Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite.
Lietuva gynybai jau skiria daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau verslas siūlo finansavimą gynybai didinti dar labiau – net iki 6 proc., o pinigų gauti skolinantis. Politikai atkerta, kad verslininkai tiesiog nori gerai pasipelnyti ir vien skolintis neužteks, ateityje teks didinti ir mokesčius.
Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų.
Nors startą bazinių palūkanų normų kritimui birželį davęs Europos Centrinis Bankas (ECB) liepą nusprendė šiek tiek stabtelėti, prognozuojama, kad palūkanos euro zonoje šiemet kris dar du kartus. Ekonomistai ir finansų įstaigų atstovai tikina: nerimas, kad skolinimuisi palankus palūkanų normų mažėjimas pakirto indėlių patrauklumą, dabartinėmis aplinkybėmis nepagrįstas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės nuomone, siekiant didinti finansavimą šalies gynybai, nereikėtų bijoti skolintis krašto apsaugos reikmėms.
Diskusijos dėl krašto gynybos finansavimo šaltinių tęsiasi. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento dr. Algirdo Bartkaus, ilgalaikio skolinimosi gynybos reikmėms net nevertėtų svarstyti, o vienintelis garantuotas pajamų šaltinis – mokesčių kėlimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.
Vis mažiau bankų numato griežtinti skolinimo standartus, o dalis jų pradėjo prognozuoti paskolų paklausos pagyvėjimą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Bankai tebeįžvelgia disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia dėl per didelių būsto kainų.