- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie gyventojų pasirinkimus atostogoms LNK žurnalistė kalbėjosi su finansinio raštingumo srities vadove Justina Bagdonavičiūte.
– Ar jūs jau pasiruošėt atostogoms?
– Dar nesuplanavau, bet jau mintys po truputį linksta link atostogų.
– O kaip didžioji dalis gyventojų, kuriuos apklausėte? Ką parodė apklausė?
– Atostogų metas visada pasižymi šiek tiek mažiau finansiniu planavimu, daugiau emocijomis leidžiame pinigus. Tai ir „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pusę dalinasi Lietuvos gyventojai. Maždaug pusė taupo atostogoms iš anksto, o kita pusė labiau čia ir dabar priima finansinius sprendimus.
– Kaip atrodo lyginant su ankstesniais metais? Ar keičiasi situacija, kaip ji kinta?
– Labai reikšmingų pokyčių nėra. Galbūt pernai ir užpernai lietuviai atidėliojo kažkokias tolimesnes, brangesnes keliones tiesiog dėl geopolitinės įtampos ir ekonominės situacijos Lietuvoje. Bet dabar, atslūgus infliacijai ir didėjant atlyginimams, lietuviai yra nusiteikę paatostogauti ir kaip visuomet sau per atostogas nori negailėti. Ir mūsų tyrimas parodė, kad atostogų metu lietuvių finansinės išlaidos padvigubėja. Du trečdaliai respondentų teigia, kad patiria bent dvigubas išlaidas, apie 17 proc. sako, kad išleidžia tris kartu daugiau negu įprastai, o apie 30 proc. sako, kad vis dėlto jų išlaidos yra labai panašios kaip ir kiekvieną mėnesį.
– Ar visi iš santaupų atostogauja ar yra tų, kurie atostogauja skolon?
– Kaip ir minėjau, iš anksto taupo maždaug 50 proc. respondentų savo atostogoms. Vis dėlto, į finansinius įsipareigojimus lietuviai žiūri gana atsakingai ir jeigu jie turi didelę skolą ar pradelstų mokėjimų už įvairius mokesčius ar kreditus, vis dėlto vykti į kurortus atsisakytų dauguma – apie 85 proc. Šiek tiek laisviau į finansinių įsipareigojimų ir atostogų santykį žiūri tie, kurie turi vartojimo paskolas. Tai nevyktų į keliones ar kurortus apie 56 proc. respondentų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Apie atostogas skolon LNK žurnalistė kalbėjosi su „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadove Jekaterina Rojaka.
– Ar daug lietuvių linkę skolintis atostogoms?
– Reikia pripažinti, kad lietuviai pastaruoju metu yra apskritai linkę skolintis. Anksčiau mes turėdavom labai aiškius sezoniškumus – prieš Kalėdas ir prieš vasaros laikotarpį. Pastaruoju metu, kadangi skolinimasis, ypatingai vartojimo kreditas, buvo labai populiarus, to sezoniškumo praktiškai nebeliko. Nors balandžio pabaigoje ir gegužę mes matome tam tikrą paūmėjimą, maždaug 10 proc., ir tai veda prie minties, kad visgi lietuviai yra linkę iš anksto paplanuoti atostogas. Tai yra gerai, nes numatytos ir apmąstytos paskolos yra geriau negu pirkimas čia ir dabar.
– Ar visi lietuviai sugeba atiduoti tai, ką pasiskolino? Juk atostogos atostogoms nelygios – gali būti Lietuvoje, bet gali būti ir tolimoje saloje.
– Na, kalbant apie atostogas Lietuvoje, tai jų kaina šiek tiek pamažėjo palyginus su praeitais metais. Bet, vėlgi, dažniausiai lietuviai skolinasi ilgesnėms atostogoms užsienyje, nes tai reikalauja didesnės sumos pinigų. Lietuva yra labai patogi tuo, kad tu gali paatostogauti trumpesnį laikotarpį, kartais net sutaupyti ir nenakvoti. Nes nakvynės kaina buvo didžiausia problema lietuviams, kurie planavo pakeliauti ilgesnį laikotarpį. Nakvynių kainos per pastaruosius metus yra išaugusios tikrai labai ženkliai. Bet, vėlgi, po atostogų bumo dažniausiai vyksta ir skolų tam tikras šleifas. Ir po trijų-keturių mėnesių mes irgi savo sistemoj matom atostogų kuprą. Dažniausiai matome skolų padidėjimą rugsėjo mėnesį ir spalį-lapkritį, tai yra prieškalėdinis laikotarpis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP13
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...