- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog Kremlius fronte nenaudoja lietuviškų komponentų.
Ministras pirmininkas pakartojo, jog Rusijos kariuomenės nepasiekia nei lietuviška gynybos, nei dvigubos paskirties produkcija.
„Iš 50 tūkst. sankcionuotų prekių ar komponentų sąrašo nė vienas iš Lietuvos nepateko į frontą. Lygiai taip pat dvigubos paskirties prekių, nors menamai jas galima naudoti ir karinėje pramonėje, nėra fiksuota nė vieno lietuviško tiekėjo atvejo, kad tai būtų faktiškai panaudota kare fronto linijose“, – interviu radijo stočiai „M-1“ penktadienį sakė G. Paluckas.
„Tokios informacijos niekas neturi“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Bendrai ukrainiečių ir britų tyrimo grupei vadovavęs Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas LRT radijui penktadienį sakė, kad Lietuvos bendrovių produkcija pernai ir užpernai sudarė apie 2,5 proc. viso tokių aukštųjų technologijų detalių – procesorių, mikroschemų ir kitų – eksporto. Anot jo, tyrimas rodo, kad lietuviškas verslas toliau pardavinėja detales Rusijai.
Premjeras pripažino, kad dalis sankcionuojamų prekių per trečiąsias šalis patenka į Rusijos rinką.
„Taip, sankcijos neuždaro visų galimų apėjimo kanalų. Ne tik šis tyrimas, bet ir kiti aiškiai rodo, kad tame procese dalyvauja Kinija, Honkongas, Pietų Korėja ir Taivanas“, – sakė G. Paluckas.
Nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, tačiau valstybės institucijos savo kontrolės išteklius nukreips į didžiausios rizikos taškus (...)
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei pakoreguoti buvusios Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą, bet laikantis europinių reglamentų.
G. Paluckas pabrėžė, kad nuo sausio galiojantis griežtesnis eksporto ribojimas sankcijų Rusijai efektyvumo nepadidino, tačiau išaugino administracinę naštą eksportuotojams, kurie „neturi nieko bendra su bendrais ar menamais pažeidimais“.
Muitinės departamentas „M-1“ pranešė, jog draudimų išimtys turėtų būti minimalios, nes jos apsunkina kontrolę, didina sankcijų pažeidimų riziką. Institucijai nurodė, jog jai trūksta apie 300 darbuotojų, kad ji galėtų griežčiau kontroliuoti sankcijų įgyvendinimą, todėl ji pritarė dabartinei sugriežtintai tvarkai.
Pasak premjero, Lietuvos sankcijų sąrašas yra „gerokai išplėstas, palyginti su ES reglamento sąrašu“, tad eksporto ribojimų atlaisvinimai krūvį pareigūnams galėtų sumažinti, nes jiems nebereiktų tikrinti visų nacionaliniu lygiu sankcionuojamų dvigubos paskirties prekių, iš kurių tik kelios dešimtys gali būti panaudojamos kare.
„Nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, tačiau valstybės institucijos savo kontrolės išteklius nukreips į didžiausios rizikos taškus, o ne plieks į visas puses, mėgindami žiūrėti 2 tūkst. prekių kategorijų, kurios savaime tikrai nekelia niekam jokios grėsmės“, – penktadienį radijui „M-1“ sakė G. Paluckas.
„Muitinei, be jokios abejonės, yra daug paprasčiau tiesiog turėti visą bendrą sąrašą, ne selektyvų, nieko nesiaiškinti, nieko neieškoti. Tiesiog negalima ir tiek. Bet eksporto politiką ir sankcijų politiką visgi formuoja ne muitinė“, – kalbėjo premjeras.
Buvusi Vyriausybė gruodį uždraudė lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į trečiąsias šalis, išskyrus 10.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę sakė, kad eksporto draudimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...