- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto paskolos grąžinimui arba pradiniam įnašui, kad galėtum nusipirkti naują – anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, tai pakankama priežastis atsiimti pensijų kauptus pinigus. I. Ruginienė sako, kad nori sugriauti mitą, jog atgavę pinigus iš antrosios pensijų pakopos gyventojai juos paleis vėjais.
„Tai galėtų būti ne tik pirmas įnašas ar įmokų padengimas, bet labai svarbu tas periodas, kai tau lieka dešimt metų iki pensijos, tu esi sukaupęs pakankamą sumą II pensijų pakopoje ir staiga netenki pajamų, tai tau gresia prarasti būstą, kurį paėmei išsimokėtinai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Kai kurie populistiškai nusiteikę politikai bando nusipirkti žmonių balsus už jų pačių pinigus“, – Teigė Pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
„Tai yra pensijų sistemos griovimas. Ne kitaip“, – tikino Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Niekas čia jos negriauna, mažiau čia klausyt tos dramatizacijos“, – rėžė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad kaupiantiems antroje pakopoje turi būti leidžiama dėl svarbių priežasčių iš kaupimo pasitraukti. Konservatorių vadovaujama ministerija buvo numačiusi tik sunkios ligos atvejį, tačiau naujoji ministrė mano, kad variantų turėtų būti daugiau.
„Noriu paneigti mitą. Ne visi žmonės taip beatodairiškai žiūri į gyvenimą, kad staiga paimtų ir išleistų kelionėms į Havajus ar dar kažkam“, – sakė I. Ruginienė.
„Matome Estijos pavyzdį, kuomet žmonės didžiąją dalį lėšų išleido pirkiniams, kurie nėra prasmingi“, – kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.
„Jeigu žiūrėtume į vakariečių visuomenę, tai pensininkai pradeda pardavinėti savo nekilnojamą turtą“, – pasakojo S. Gentvilas.
LNK stop kadras.
Naujoji valdžia įsitikus, kad gyventojai, išsiėmę savo pensijai kauptus pinigus, imsis juos investuoti savarankiškai.
„Pažiūrėkite, kaip fondai pas mus investuoja. Deja, ta investicija pas mus labai keista“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Skamba gal šiek tiek lengvabūdiškai. Vis tiek tos lėšos yra valdomos, prižiūrimos Lietuvos banko“, – teigė T. Gudaitis.
Esą nutraukę kaupimą antroje pakopoje, gyventojai galėtų skolinti valstybei.
„Valstybė pasiūlo, kaip pavyzdys, kelių fondo, renovacijos fondo investicijas, kur žmonės gali investuoti. Grąža gali būti ne pusė procento ir ne procentas, o 3 proc. metinių palūkanų“, – dalijosi R. Žemaitaitis.
„Mano nuomonė yra pakankamai griežta. Kiekvienas esame savo pinigų šeimininkas“, – tvirtino I. Ruginienė.
Kiekvienas esame savo pinigų šeimininkas.
Tiesa, toli gražu, bet ne visi su savo pinigais sugeba tvarkytis, anot Lietuvos banko, net jei ir kaupia ateičiai – viską laiko kojinėse arba einamosiose sąskaitose. Pinigų įdarbinti nemoka, o pastaruosius keletą metų ir finansinis raštingumas prastėja.
„Uždavėme žmonėms vieną klausimą: ar manote, kad viskas išsispręs savaime, ar turėtumėte imtis kažkokių veiksmų savo gyvenime, tai 33 proc. atsakė, kad tikisi, jog išsispręs savaime. Tai rodo, kad mes turime patys prisiimt atsakomybę už savo finansinę situaciją“, – teigė LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitė.
Buvęs aplinkos ministras sako, kad pinigus, skirtus pensijai, nukreipus į NT rinką – efektas gali būti nebūtinai tas, kurio dabartiniai valdantieji tikisi.
„Lietuvoje visas NT yra vertas apie 200 mlrd. eurų. 8 mlrd. eurų – daug ar mažai? Nežinau, bet tai tikrai sukeltų infliaciją“, svarstė S. Gentvilas.
„Tikrai nebus taip, kad visi išėję, staiga investuos į NT“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Per pirmus naujų metų mėnesius koalicija žada suformuoti konkretesnį siūlymą, kas ir kaip iš antros pakopos galės pasitraukti bei kiek pinigų pasiimti.
„Tų pasiūlymų dabar girdime labai įvairių. Kol kas drįstu teigti, kad nei vienas iš jų nėra orientuotas į tai, kokio dydžio bus senatvės pensija žmogui“, – atviravo T. Gudaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kaupiančiam antroje pakopoje valstybė iš visų mokesčių mokėtojų kišenės prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Per metus apie 320 eurų, esą nelikus automatinio įtraukimo, turėtų nelikti ir valstybės paramos. Prie papildomo kaupimo pensijai turėtų labiau prisidėti darbdaviai.
„Mes kaupiame, sudėjus, 4,5 proc., tai su 4,5 proc. negalim tikėtis, kad sukaupsim didelius, tuos 30–40 proc. prie „Sodrinių“ pensijų, to negalime tikėtis, tam turi būti kur kas didesni 6–7 proc.“, – tikino socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Šiemet suėjo lygiai 20 metų, kai Lietuvoje gyvuoja dabartinė pensijų sistema.
„Jeigu žmogus visą laiką gavo vidutinį atlyginimą, jis visą laiką investavo, nestabdė, nekaitaliojo, tai vidutinio atlyginimo gavėjas šiandieną turi apie 15–16 tūkst. eurų“, – sakė T. Gudaitis.
Naujoji valdžia pasižadėjo panaikinti automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą bei leisti neribotam laikui stabdyti kaupimą. Premjeras Gintautas Paluckas sakė, jog žada įvesti amžiaus ribą ankstyvam pasitraukimui ir leisti pasirinkti, kokias išmokas, sulaukęs pensijos gyventojas, iš savo sukauptų pinigų nori gauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...