- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vidaus vandens kelių direkcija operatyviai sureagavo dėl abejonių
Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pateiktą informaciją apie tai, kad bunų statyboms UAB „Tilsta“ naudoja ne ilgaamžį akmenį dolomitą, o prastesnėmis savybėmis pasižyminčią klintį, valstybinė įmonė nedelsiant ėmėsi veiksmų informacijos patikrinimui – kreipėsi į antstolius ir ekspertus, kad šie ištirtų, kokia medžiaga naudojama bunų statybai, praneša Vidaus vandens kelių direkcija.
Nepaisant to, Vidaus vandens kelių direkcijos turimomis žiniomis, informacija yra klaidinga.
„Laukiame tyrimų rezultatų, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad iš ties naudojama ta medžiaga, kuri ir turi būti naudojama statyboms – dolomitas. Tikiuosi, kad rezultatai bus artimiausiomis dienomis ir mes oficialiai galėsime paneigti nepamatuotus kaltinimus. Medžiagų pakeitimų nebuvo ir jie neplanuojami, numatytiems sprendiniams pritarta, statybos leidimai gauti. PAV procedūros atliktos. Šiai dienai direkcija dar nėra priėmusi nei vienos atliktos bunos, kaip galutinio statinio, t. y. šiuo metu vykdomi paruošiamieji darbai bunoms, žaliavos transportuojamos, sandėliuojamos numatysote bunų vietose. Apmaudu, kad pritempta istorija bei iškreipti faktai išvydo dienos šviesą nacionalinėje televizijoje“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Dolomitas – natūralus akmuo, skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, netirpi vandenyje, nuo seno naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda keliams tiesti. Gargždas – suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro dalelės, kurių skersmuo yra nuo 6 iki 20 cm.
Rangovą kontroliuojančios institucijos atstovas, statybos techninis prižiūrėtojas E. Šiuperis tvirtina: „Bunų statyboms darbams atlikti UAB „Tilsta“ (Rangovas) vadovaujasi Techniniu projektu ir darbo projektu. Rangovas laikosi projekte numatytų sprendinių ir medžiagų reikalavimų, yra pateikęs medžiagų deklaracijas.“
Įgyvendinus „TEN-T kelio E-41 modernizavimas“ projektą bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį. Didelis darbas jau įvykdytas, rengiant projektą, užtikrinant finansavimą, įvykdant viešojo pirkimo procedūras.
Vykdant viešojo pirkimo procedūras buvo laikomasi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų atskirti projektavimo ir rangos darbus. Dėl įvykusio pirkimo pastabų nebuvo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Iškilminga karių rikiuotė N...
-
Spaudos konferencija po Valsty...
-
Sugiharos namų ekspoziciją a...
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kylaVisas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkamsAplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...