- Ugnė Karaliūnaitė, www.DELFI.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sostinėje dirvonuojančios žemės savininkus baus mokesčiais
Vilniaus miesto savivaldybė pasiryžusi nuo kitų metų taikyti mokestinį spaudimą žemės savininkams, kurie jos nenaudoja ir palieka dirvonuoti. Tai ypač palies komercinius bankus, kurie krizės metu perėmė daug žemės plotų.
Antradienį susitikęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas svarstė, kas turėtų mokėti didesnius mokesčius: žemę besinuomojantys iš valstybės ar žemės savininkai, kurie jau investavo pakankamai lėšų į turto įsigijimą.
„Pagal šiemet priimtą įstatymą savivaldybių taryboms ir teisė, ir prievolė apmokestinti žemę. Savivaldybės iki lapkričio 1 d. turi priimti nuosavos žemės mokesčio tarifą, kuris įsigalios nuo kitų metų“, - kalbėjo miesto meras.
Vilniaus vadovas teigė, kad reikia apsispręsti, kam turėtų būti skirtas prioritetas: „Įmokės, kurios jau įsigijo žemę, tai jau atliko didžiules investicijas į žemės įsigijimą. Net jei taikytume minimalius 0,3 proc. nuo rinkos vertės, atsirastų disbalansas tarp nuomininkų ir savininkų. Reikia apsispręsti, kam turime teikti prioritetą žemės savininkui ar tam, kuris nuomojasi“.
Jei prioritetas bus teikiamas žemės savininkams, nuomotojai už žemę, mero teigimu, mokėtų dvigubai daugiau nuo kitų metų pradžios. „Jei paliekame, kad žemės nuoma yra skatinama, tai minimaliais paskaičiavimais, žemės mokestis žemės turėtojams padidėtų apie 30 proc., taikant minimalų rodiklį“, - aiškino A. Zuokas.
Taip pat meras teigė, kad nuo kitų metų bus taikomi mokesčiai tiems, kurie turi žemės nuosavybę pagal įsigijimą ir nieko su žeme nedaro.
„Mūsų taryboje dominuoja nuomonė, kad darysime mokestinį spaudimą. Tai palies ypač bankus, nes jie yra didžiausi žemės turėtojai. Žemės turėjimas bankams pradės kainuoti nuo kitų metų, jei jie su ja nieko nedarys“, - kalbėjo A. Zuokas.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, iš žemės savininkų miestas pernai metais surinko 6 mln. Lt, už nuomą – 13 mln. Lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Iškilminga karių rikiuotė N...
-
Spaudos konferencija po Valsty...
-
Sugiharos namų ekspoziciją a...
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kylaVisas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkamsAplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...