- Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie Seime baigiamą svarstyti naująjį Darbo kodeksą. Pagal jį darbdaviai galėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų daugiau viršvalandžių nei dabar. Be to, darbovietės nebeprivalėtų suteikti papildomų atostogų tiems, kas dirba jose ilgiau nei 10 metų.
Pagal naująją Darbo kodeksą, kurį šiuo metu svarsto Seimas darbdaviai galėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų daugiau viršvalandžių nei dabar. Darbovietės nebeprivalėtų suteikti papildomų atostogų daugiau kaip dešimt metų jose dirbantiems žmonėms.
Dabar darbdaviai gali reikalauti, kad darbuotojai dirbtų iki 120 valandų viršvalandžių per metus. Norint daugiau, reikia profsąjungų pritarimo įteisinto kolektyvine darbo sutartimi. Vyriausybės Seimui pateiktas naujas darbo kodeksas nuo 60 iki 180 valandų didintų leidžiamų viršvalandžių skaičių. Už viršvalandžius darbdavys privalo mokėti daugiau nei už įprastas darbo valandas.
„Manau, kad sudaroma galimybė tiesiog tiems asmenims, kurie norėtų daugiau užsidirbti, jeigu darbdavys to prašo, tiesiog dirbti tą ilgesnį laiką ir daugiau užsidirbti“, – teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.
Darbdaviai neslepia, kad daugiau viršvalandžių prašė būtent jie. „Gamybos sektoriuje atsitinka įvairiausių atvejų: žmogus suserga, nutinka gamybinė avarija ir pan., tada tenka prašyti žmonių padirbti 2–4 val. viršvalandžių, o ši norma, esanti Darbo kodekse, labai mus varžo“, – tikina UAB „Audėjas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Anastazija Puodžiūnienė.
Darbuotojų entuziazmas dėl viršvalandžių didinimo gerokai mažesnis.
Dar viena Naujo darbo kodekso naujovė. Dabar daugiau kaip dešimt metų vienoje įmonėje dirbantiems darbuotojams priklauso viena papildoma atostogų diena, penkiolika metų – dvi, dar ilgiau dirbantys gali gauti iki penkių papildomų atostogų dienų.
Vyriausybė siūlė papildomų atostogų už ilgą stažą atsisakyti. Projektą svarstantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė grąžinti tik teisę tartis dėl to su darbdaviais kolektyvine sutartimi.
„Tai šiuo atveju būtų labai pravartu turėti kolektyvines sutartis, jei susitartų darbuotojai ir darbdaviai dėl pailgintų atostogų, tai tokia galimybė atsirastų“, – teigia K. Miškinienė.
„Turbūt nė vienas netikite, kad dėl 5 papildomų galima bus susitarti, juo labiau, kad dabar bandoma padaryti, kad kolektyvinės sutartys galiotų tik profsąjungų nariams – tokių žmonių Lietuvoje nėra tiek daug, yra 35 tūkst., rodo 2015 m. „Sodros“ duomenys, tai nėra kažkoks fantastinis skaičius“, – sako Trišalės tarybos pirmininkė, Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus dar turės patvirtinti Seimas. Tai planuojama pavasario sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...