Augant Lietuvos ekonomikai daugiau nei trečdalis šalies gyventojų kitą pusmetį tikisi darbo užmokesčio augimo, rodo naujausia Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa.
Diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje ir pasaulyje vis atsinaujina. Tai dažniausiai kyla iš visuomenėje didėjančio poreikio lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau pažvelkime į visa tai racionaliai, išskiriant kitų šalių pavyzdžius ir su tuo susijusias patirtis ir pagrindinius iššūkius.
Pastaruosius kelerius metus taisykles darbo rinkoje diktavo darbuotojai, tačiau nuo kitų metų šis monologas taps dialogu, nes prie jo prisijungs ir darbdaviai, prognozuoja ekspertai. Ekonominis neapibrėžtumas lėtina pastaraisiais metais fiksuotus atlyginimų augimo tempus.
Nuo naujų metų įsigalios Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie sugriežtins darbdavių administracinę atsakomybę už darbuotojų patiriamą smurtą ir priekabiavimą. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikisi, kad griežtesnės nuobaudos padės sumažinti panašių incidentų skaičių bei užtikrinti saugią darbo aplinką.
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmokų biudžete jau susidarė milijoninis deficitas. Klausimą ministerija žada kelti į Vyriausybę ir Seimą.
Dalis provincijų merų užsimojo bausti viengungystę. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas siūlo Lietuvoje įvesti viengungio mokestį, kuris jau galioja Vokietijoje. Pasak V. Mitrofanovo, šeimų nekuriantys senatvėje atbėga prašyti pagalbos iš valstybės, nors mokesčių esą moka mažiau nei šeimos. Darbdaviai ir darbuotojai pakraupę dėl tokio sumanymo.
Darbdavių požiūris į emigrantus keičiasi. Įdarbinti grįžusius tautiečius sutiktų 77 proc. įmonių. Prieš trejus metus darbdaviai kalbėjo, esą emigrantų lūkesčiai dėl darbo sąlygų yra per dideli.
Seimui ketinant svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti asmenis ir įmones pardavinėti prekes ir teikti paslaugas lietuvių kalba, kurjerių atstovas sako, kad tokie sprendimai yra smarkiai pavėluoti. Anot jo, atvykėliai iš trečiųjų šalių net nesistengia mokytis kalbos, o šiuo klausimu rūpintis turėtų jų darbdaviai.
Keičiasi darbdavių požiūris į emigrantus, rodo Užimtumo tarnybos inicijuota šalies darbdavių apklausa. Šalies darbdaviams susiduriant su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, jie pradėti labiau vertinti dėl įgytos patirties užsienyje ir vis daugiau svarstoma apie užsienio lietuvių kaip potencialių darbuotojų pritraukimą.
Lenkų valdžia žada per artimiausius trejus metus įvesti keturių dienų darbo savaitę arba iki 7 val. sutrumpinti darbo dieną. Toks lenkų užmojis vėl pakurstė diskusijas ir Lietuvoje. Maždaug pusė dirbančiųjų sako, jog pageidautų dirbti trumpiau, tačiau darbdaviai klausia, ar darbuotojai pasiruošę gauti ir mažesnius atlyginimus.