- Gabrielė Grigošaitytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbdavių požiūris į emigrantus keičiasi. Įdarbinti grįžusius tautiečius sutiktų 77 proc. įmonių. Prieš trejus metus darbdaviai kalbėjo, esą emigrantų lūkesčiai dėl darbo sąlygų yra per dideli.
Į darbą grįžusius emigrantus priimtų 77 proc. darbdavių, jei tik žmonės atitinka kvalifikaciją. Taip išsiaiškino Užimtumo tarnyba, apklaususi per 500 įmonių.
„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Vytautas Bingelis iš Londono į Lietuvą grįžo prieš metus, jau turėdamas pasiūlymą lietuviškoje baldų įmonėje. Bet grįžo ne dėl darbo, o su žmona nusprendė vaikus auginti čia.
Anglijoje V. Bingelis triūsė aštuonerius metus.
„Kol mokėmės universitete, dirbome kavinėje, tada visokių darbų buvo: sandėlių ir gamyklų“, – pasakojo sugrįžęs iš Anglijos V. Bingelis.
Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius.
Dabar gyvena Švėkšnoje, kasdien važinėja į darbą prie Klaipėdos. Ir skaičiuoja, kur gyventi pigiau.
„Anglijoje labai didelės nuomos kainos, automobilio išlaidos, servisai“, – prisiminė vyras.
„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, todėl turime vertinti kiekvieną į Lietuvą grįžtantį žmogų“, – akcentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Prieš trejus metus darbdaviai skeptiškiau žiūrėjo į emigrantus. 62 proc. sakė, kad emigrantai turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms. Dabar taip mano tik 36 proc.
„Jie prašo lankstesnio darbo laiko, darbo nuotoliu, papildomų naudų antrai pusei, šeimai“, – teigė „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.
Grįžę dažniausiai kimba į gamybos, statybos, prekybos, transporto darbus, bet yra ir inžinierių, mokytojų. O kartelė uždarbiui esą ne tokia ir didelė.
„Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius. Aukštos kvalifikacijos darbą sutiktų dirbti ir už 2 tūkst. eurų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė.
„Atlygį pritaikome nuo veiklos rezultatų – jie dažnai generuoja geresnius veiklos rezultatus ir nuo to priklauso jų premijos“, – aiškino „SBA Home“ personalo vadovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Užsienio reikalų ministerija skelbia, jog pastaruosius kelerius metus lietuvių grįžta daugiau negu išvažiuoja.
Kur įsitvirtina, atsakyti sunkiau. Pagal vienam gyventojui tenkantį sugrįžtančiųjų skaičių visgi pirmauja ne didmiesčiai, o provincija.
„Priežastys – šeima, artimieji. Jie pasiilgę ir taip pat mato teigiamus pokyčius Lietuvoje“, – kalbėjo URM Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.
Bet kai kurių akimis grįžtamoji migracija – sunkiai matoma.
„Dar vienas dalykas, kas baugina – jei grįžta su užsieniečiu, kokia bus jo integracija“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...