- Algimantė Ambrulaitytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai nei tikimasi, tai nebūtinai sumažins darbų kainą.
Tai, jog dalyvaus konkurse, BNS Plius patvirtino penkios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei statybų įmonės: „Eika“, „YIT Lietuva“, „Hanner“, „Conresta Group“, „Infes“.
Dar dviejų įmonių – „Darnu group“ bei „Merko statybos“ – atstovai sakė svarstantys pasiūlymą, tačiau labiau tikėtina, kad dalyvaus atrankoje, o „Naresta“ ir „Kalvasta“ sprendimą žada priimti paaiškėjus konkurso sąlygoms.
Konsultacijose su KAM dalyvaujančios įmonės sakė, jog dar nėra visų konkrečių projekto sąlygų, tačiau jau mato galimų jo rizikų.
Dalyvauti netrukus numatomame skelbti konkurse šiuo metu pakviesta 12 bendrovių.
Antrojo etapo statybos gali būti brangesnės nei tikimasi
Rūdninkų karinis miestelis Šalčininkų rajone statomas Lietuvai siekiant iki 2027 metų priimti Vokietijos karių brigadą. Miestelis vystomas etapais: pirmąjį etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“, o antrasis etapas leidus buvusiai Vyriausybei vyks viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu.
Gruodį darbą pradėjusi naujoji KAM vadovybė BNS pabrėžė, kad įsipareigojimai valstybės lygiu nesikeičia, tačiau antrasis miestelio statybų etapas bus skaidomas į tris dalis: rangovai galės teikti siūlymus atskiroms dalims, bet ne daugiau kaip dviem. Vienos dalies kaina sieks iki 400 mln. eurų, jos bus panašios, bet nevienodos.
„Hanner“ vadovo Arvydo Avulio vertinimu, nusprendusi skaidyti PPP konkursą į tris dalis KAM pasielgė protingai, tačiau dėl to tikėtis mažesnės kainos nėra galimybės.
„Šis konkursas atidedamas jau kelis kartus, o darbų užbaigimo data nesikeičia. O kuo labiau mažėja laiko, tuo labiau brangsta pačios statybos. KAM padarė lyg ir protingą sprendimą išskaidyti projektą į tris dalis. Jie tikisi daugiau dalyvių, gauti geresnę kainą, tačiau nukeldami konkursą jie patys pjauna šaką, ant kurios sėdi“, – BNS Plius teigė jis.
Verslininko teigimu, įgyvendinti tokio masto projektą per dvejus metus yra labai didelis iššūkis: „Darbus reikėjo pradėti dar pernai. Kai yra daugiau laiko, galima ieškoti ir mažesnės kainos.“
„Conresta Group“ vadovo Luko Laukaičio teigimu, daugiausiai klausimų kelia numatytas 9 proc. kainos indeksavimo slenkstis.
Kuo labiau mažėja laiko, tuo labiau brangsta pačios statybos.
„Užsakovas vienkartinį sąnaudų indeksavimą taikys tik tuo atveju, jei per visą objekto įrengimo laikotarpį statybos kainų indekso reikšmė padidės daugiau nei 9 procentus. Jei indekso augimas bus mažiau nei 9 proc., didėjusias kainas prisiima koncesininkas, o tai gali sudaryti apie 30 mln. eurų“, – BNS Pius sakė L. Laukaitis.
Anot jo, tai labai reikšminga suma visoms Lietuvos statybų įmonėms, todėl jos gali didinti sąmatą.
„Pasiūlymą teikiančiam dalyviui teks apsispręsti, ar sąmatą iškart padidinti 9 proc., ar prisiimti galimų nuostolių riziką. Atsižvelgiant į galimą sumą labiausiai tikėtinas mechaninis sąmatos didinamas, o tai nėra naudinga ministerijai“, – teigė „Conresta Group“ vadovas.
Projekto išskaidymas – logiškas sprendimas, nors yra rizikų
L. Laukaičio teigimu, ministerijos sprendimas išskaidyti antrąjį etapą į tris dalis yra geras, tačiau tai gali kelti derinimo iššūkių.
„Išskaidymas sukuria tam tikrų derinimo ir koordinavimo rizikų, tačiau apimčių valdymo požiūriu tai labai logiškas sprendimas, kurį vertiname teigiamai. Svarbu ir tai, kad mažesnės apimties projektai leidžia paprasčiau spręsti finansavimo uždavinius“, – sakė jis.
NT plėtros bendrovės „Darnu group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė taip pat pritarė, jog nauja koncepcija gali kelti iššūkių koordinuojant darbus skirtinguose etapuose.
„Klausimų gali kelti rizikos dėl tarpusavyje susijusių skirtingų etapų projektinių sprendinių, taip pat darbų organizavimo ir logistikos, atsižvelgiant į tai, kokio masto tie projektai bus“, – BNS Plius sakė ji.
Statybų įmonės „Infes“ vadovas Arvydas Markevičius mano, kad išskaidžius antrąjį etapą į tris dalis gali kilti finansavimo bei koordinavimo rizikų.
„Išlieka rizika, kad užsienio investiciniai fondai gali atsitraukti dėl per mažų apimčių, o draudimas dalyvauti visuose trijuose konkursuose gali lemti tai, jog dalis projekto liks be rangovo“, – BNS Plius sakė A. Markevičius.
„Natūraliai kyla klausimų ir dėl miestelio valdymo ateityje, jei jį prižiūrės kelios skirtingos pastatų priežiūros įmonės“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu „YIT Lietuvos“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas tvirtino, jog projekto pokyčiai sumaišties nesukėlė, o bendrovė buvo viena tų, kurios nuo pradžių siūlė skaidyti projektą.
Vis dėlto jis teigė, kad įgyvendinant 400 mln. eurų vertės projektus įmonės gali patirti finansavimo problemų.
„Kalbant apie bankus, man kyla klausimų, ar visus pakviestus dalyvauti konkurse kažkas finansuos. Mes apsilankėme keliuose bankuose ir supratome, kad net ir visus Lietuvos bankus sudėjus į vieną krūvą, jie neturi tokio limito ir čia reikės motininių bankų“, – BNS Plius kalbėjo K. Vanagas.
„Mes pasitikrinome, radome finansuotoją ir esame pasirengę dalyvauti vienoje iš projekto dalių“, – pridūrė „YIT Lietuvos“ vadovas.
Anot KAM, Rūdninkų karinio miestelio statybų antrojo etapo rangovų konkursas bus skelbiamas kovą.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Rūdninkuose tarnaus didžioji dalis – 80 proc. – Vokietijos karių, likusi brigados dalis – Rukloje Jonavos rajone. Iš viso iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 5 tūkst. Vokietijos karių.
Karinis miestelis Rūdninkų poligone vystomas etapais: pirmasis etapas – rangos būdu, darbus atliekant „Eikos statybai“, antrasis – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, kurį gruodį patvirtino Vyriausybė.
Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300 tūkst. kvadratinių metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.
Planuojama, kad šis karinis miestelis bus dešimt kartų didesnis už pernai atidarytą Rokantiškių karinį miestelį Vilniaus rajone.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, tai yra didžiausias karinės infrastruktūros vystymo projektas Lietuvos istorijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...