- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos, neveikiančios jūrinės jungties tarp Suomijos ir Estijos „EstLink2“, didesnio vartojimo, taip pat aukštesnių gamtinių dujų kainų.
„Šiuo metu mes turime tą vadinamą unikalią situaciją, kuri Europoje vadinama „dunkelflaute“, kuomet nei vėjas, nei saulė negamina elektros energijos. Turime absoliutų štilį šiandien Lietuvoje, ir mūsų regione saulė taip pat nešviečia. Atsinaujinančių generacija generuoja labai nedidelį elektros energijos kiekį“, – LRT radijui antradienį sakė R. Pocius.
„Turime problemų su jungtimis. Viena iš jungčių – Estijos ir Suomijos – yra pažeista, taip pat neturime galimybės importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos“, – pridūrė VERT pirmininkas.
Anot R. Pociaus, elektros kainas taip pat didina dėl šalčių išaugęs elektros vartojimas, aukštesnės gamtinių dujų kainos.
„Kadangi atsinaujinančių generacija generuoja mažai elektros, kainą formuoja iškastinio kuro generavimo pajėgumai. Gamtinių dujų kaina paskutiniu metu gerokai ūgtelėjusi ir šiandien siekia 58 eurus už megavatvalandę“, – sakė R. Pocius.
Turime problemų su jungtimis.
Pasak VERT pirmininko, artimiausiu metu prognozuojamos 90–130 eurų už megavatvalandę (MWh) elektros kainos, kainų svyravimai labiausiai palies vartotojus, turinčius su birža susietus elektros tiekimo planus.
Jis pabrėžė, jog sekmadienį įvykusi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa elektros kainų nelemia, arba ji siekia vidutiniškai vos 1 proc.
„Ne mūsų sinchronizacija lemia elektros energijos kainas, nes sinchronizacija yra grynai techninis sprendimas. Baltijos šalys jau daugiau nei du metai neperka elektros iš Rusijos ir Baltarusijos, todėl šitas atsijungimas rinkos prasme tai neturi įtakos elektros kainoms“, – teigė VERT pirmininkas.
„Nord Pool“ elektros biržoje antradienį Lietuvoje 8–11 val. kaina svyruos 240–290 eurų, 15–21 val. – 200–340 eurų už megavatvalandę (MWh, atitinkamai 0,24–0,29 ir 0,2–0,34 euro už kilovatvalandę).
Visos antradienio dienos vidutinė elektros kaina biržoje sieks 190 eurų už MWh, arba 0,19 euro už kWh – tai kol kas didžiausia vidutinė paros elektros kaina šiais metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konservatorių pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...