- LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis pakomentavo, kodėl neauga noras naudotis teisėtomis priemonėmis.
– Kas keičiasi visuomenėje? Kokios tendencijos išryškėjo?
– Esame atlikę tyrimus ir matome neraminančius skaičius, 51 procentas asmenų, kurie turi reikalavimo teisę ir nesusigrąžina skolų, bandytų tas skolas susigrąžinti patys ir nesikreiptų į antstolius. Šie skaičiai neramina, nes tai rodo, kad visuomenėje formuojasi nepasitikėjimas valstybėje esančia teisine sistema.
– Kokiais būdais žmonės bando atgauti skolas?
Norime tikėti, kad negrįžtame į senuosius laikus, kai būdavo važiuojama pasivažinėti kažkur į pamiškę. Tikimės, kad tai nevyksta. Bet dalis nusivylusių kreditorių skolas perduoda skolų išieškojimo įmonėms, kad galėtų savo pinigus atgauti greitai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką rodo tokia tendencija? Ar žmonės nepasitiki antstoliais? Gal antstolių „dantys atšipę“, mažėja jų įgaliojimai tą skolą atgauti, rankos – surištos?
– Paskutinių metų įstatymų keitimo tendencija rodo, kad išieškojimo galimybės yra labai siaurinamos. Ar duobkasiui bus duotas kastuvas, ar ekskavatorius, rezultatas bus visiškai kitoks. Lygiai taip pat ir antstolis savo veikloje vadovaujasi įstatymo nustatyta tvarka ir pajamų išieškojimas yra sumažėjęs trigubai. Jeigu iki šių metų vidurio iš asmens, kuris gauna minimalią algą, galima buvo išieškoti 200 eurų, po pakeitimų, antstolis gali išieškoti tik 70 eurų. Anksčiau nuo minimalios algos galima buvo išieškoti 30 procentų, dabar galima išieškoti vos 10 procentų.
– Žmonėms turėti skolų šiek tiek lengviau negu anksčiau, nes iš jų mažiau išieško, bet tai turbūt mažina žmonių norą samdyti antstolius?
– Jie pasiskaičiuoja, kad skolos susigrąžinimas gali užtrukti ir dešimtmetį, ir 20 metų, ir tada žmonės svarsto, ar ne geriau tą savo reikalavimo teisę parduoti skolos išieškojimo įmonei pusvelčiui ir taip bent jau kažką gauti, negu laukti ir galbūt niekada nesulaukti.
– Ką įmonė išieškos kitaip negu antstolis? Kokią sumą pinigų galima iš karto paimti iš sąskaitos?
– Įmonė išieško lygiai taip pat kaip antstolis. Kadangi išieškojimo galimybės yra suprastėjusios, už reikalavimo teisę moka mažesnes pinigų sumas. Pigiai perka reikalavimo teisę ir tikisi, kad žmogus galbūt paveldės turtą, ateityje pradės dirbti ir geriau uždirbti.
– Apie antstolius esame girdėję įvairiausių istorijų, visokiausių mitų ir atrodo, kad žmonės nemėgsta šios profesijos atstovų. Žmonės sako, antstolis viską areštavo, nėra už ką vaikams nupirkti sauskelnių, maisto...
– Tai yra mitas, žmogus pamatęs areštuotą savo sąskaitą, padaro klaidingą išvadą, kad jis daugiau nieko negalės nusipirkti. Tai, kad sąskaitoje jis mato minusą, dar nereiškia, kad iš sąskaitos viskas yra paimta ir jis negali disponuoti nei vienu euru. Jau kurį laiką galioja įstatymo nuostata, pagal kurią visiems skolininkams yra paliekama pragyvenimui nustatyta suma. Ta suma yra 446 eurai. Kiekvienas skolininkas, kurio sąskaita yra areštuota, mato minusą, tačiau piniginės lėšos iš jo sąskaitos nenurašomos. Ta suma galioja kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar nedirba. Jeigu žmogus dirba ir jo pajamos yra nemažos, 2–3 tūkstančiai eurų, tai pagal jo atlyginimą ta suma yra padidinama ir jam gali būti suteikta galimybė disponuoti ir vienu ar 2 tūkstančiais eurų.
– Ar nebaisu, kad taip savarankiškai išieškant skolas, galima ir baudžiamojo kodekso straipsnį užsidirbti?
– Taip, gali būti ir savivaliavimo požymių. Mes to neskatiname ir praėjusio pusmečio rezultatai rodo, kad išieškojimo efektyvumas nėra žemas. Antstoliai yra išieškoję apie 172 milijonus skolų ir tai yra 11 procentų daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
– Žmonės bijo, kad jeigu kreipsis į antstolį, skola išaugs 6 ar 10 kartų, ar tiesa?
– Kuo mažesnė suma, tuo procentiškai ji daugiau išauga, galbūt ir kartais. Turime suprasti, ar antstolis dirba su 5 tūkstančių skolos išieškojimu, ar su 100 eurų išieškojimu, darbas dažnu atveju yra labai panašus.
– Ar yra minimalios lubos nuo kada imatės darbo išieškoti skolas?
– Tokios ribos nėra, formaliai esame gavę sprendimų išieškoti ir 1,8 euro.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau1
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?6
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau2
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai3
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...
-
Registrų centras: įsteigta rekordiškas skaičius naujų įmonių – daugiausia per 25 metus1
Pernai Lietuvoje įregistruota beveik 16,1 tūkst. naujų įmonių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metais, kai jų buvo įsteigta 15,7 tūkst., skelbia Registrų centras. ...
-
Savivaldai numatoma perduoti apie 800 km valstybinių kelių
Seimui antradienį ketinant priimti sprendimą ir leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) daugiau lėšų skirti savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai, prezidento atstovas sako, jog rajonų kelių fondas padid...