Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu.
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdos gyventojai iš esmės atsakingai tvarko savo finansus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pranešė vyriausybė.
Pinigus avansu ėmęs, už prekes dešimtis tūkstančių eurų nesumokėjęs verslininkas Audrius Rimavičius kelia reikalavimus dėl teisės būti pamirštam viešojoje erdvėje. Tačiau paklaustas, ar sumokės skolas, verslininkai rėžė, kad bankrotas tai – verslo dalis.
Prieš ketverius metus buvusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko valdoma įmonė „LITLAB“ perėmė verslininko Vilhelmo Germano įsiskolinimus kreditoriams, praneša LNK.
Norvegijos centro dešiniųjų Vyriausybė siūlo netradicinį būdą, kaip sugrąžinti išsilavinusį jaunimą į šalies kaimus. Tiems, kurie turi studentiškų skolų, nuo 2026 metų bus leidžiama kasmet nurašyti po 2 tūkst. 140 eurų, o sugrįžusiems į atokius Norvegijos šiaurės kaimus – po 5 tūkst. 135 eurus studijų paskolos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje patvirtinus planą, kaip Klaipėdos universiteto ligoninei išbristi iš skolų, faktiškai įvestas tiesioginis įstaigos valdymas. Vis dėlto paties ligoninės direktoriaus Audriaus Šimaičio tinkamumo vadovauti įstaigai klausimas nesvarstytas, nors komiteto pirmininkas Antanas Matulas iki šiol įsitikinęs, kad vadovą reikia keisti.