Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?

Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdos gyventojai iš esmės atsakingai tvarko savo finansus.

Statistiką gadina pažeidėjai

60-ies savivaldybių sąraše Klaipėdos miestas yra 16-oje vietoje pagal mažiausiai įsiskolinusias šalies savivaldybes.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, Klaipėdoje dirbantis antstolis Jonas Petrikas, įvertinęs pateiktą Lietuvos skolų žemėlapį, tikino, kad uostamiesčio situacija yra nebloga.

„16 vieta pagal mažiausiai įsiskolinusias savivaldybes yra gana gera pozicija. Galima teigti, kad klaipėdiečiai, kalbant apie finansinį išprusimą, netgi yra sąmoningesni nei didžiosios daugumos savivaldybių gyventojai. Tai gana geras rodiklis, vertinant visos Lietuvos masteliu. Tūkstančiui gyventojų Klaipėdoje tenka 367 skolininkų bylos, o Lietuvos vidurkis yra 432 bylos“, – kalbėjo J. Petrikas.

Vis dėlto, statistiškai žvelgiant, skolingas yra kas trečias klaipėdietis, iš kurio siekiama išieškoti vienokio ar kitokio dydžio skolas.

Pasak antstolio J. Petriko, tarp tų skolų yra nemenka dalis nesumokėtų administracinių baudų, kurias gavę piktybiniai pažeidėjai. Jie yra vis baudžiami, bet baudų nemoka.

„Yra asmenų, kurie yra nesumokėję po 20, 30 ar net 40 administracinių nuobaudų. Jei tų piktybinių pažeidėjų, kurie daro pažeidimus, bet baudų nemoka, neįtrauktų į statistiką, Klaipėdos skolų žemėlapis būtų įspūdingas gerąja prasme“, – tvirtino J. Petrikas.

Baudos galiausiai nurašomos

Pasak antstolio, piktybiniai pažeidėjai, kurie nemoka baudų, dažniausiai neturi jokio turto.

Jei ką nors ir turi, tas turtas būna registruotas kitų asmenų vardu, tuomet išieškoti skolas labai sudėtinga.

„Tokie asmenys dažniausiai būna automobilių naudotojai. Tarp pažeidėjų yra ir tokių, kurie neseniai grįžę iš įkalinimo įstaigų, taip pat vadinamieji benamiai, kurie irgi daro pažeidimus ir baudų, žinoma, nemoka. Jei žmogus turi bent 10 baudų, jis dažniausiai jokio turto savo vardu neturi, niekur nedirba, tad iš jo išieškoti tas skolas yra problemiška“, – neslėpė J. Petrikas.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nustatytą tvarką, administracinėms baudoms yra taikomas penkerių metų senaties terminas.

„Po penkerių metų administracinės baudos nurašomos, tačiau skolos, žyminiai mokesčiai nėra nurašomi. Jų išieškojimas vykdomas toliau su intencija, kad skolininkas įsidarbins, pasieks tą gyvenimo tarpsnį, kai jau sieks pats atsikratyti savo skolų“, – teigė J. Petrikas.

Jonas Petrikas. Lietuvos antstolių rūmų nuotr.

Liko skolingas milijonus

Remiantis Lietuvos antstolių rūmų pateikta statistika, Klaipėdos mieste skolų vienetų yra mažiau nei vidutiniškai šalyje, bet, vertinant pagal nesumokėtų baudų sumas, klaipėdiečiai lenkia Lietuvos vidurkį.

Galima teigti, kad klaipėdiečiai, kalbant apie finansinį išprusimą, netgi yra sąmoningesni nei didžiosios daugumos savivaldybių gyventojai.

„Šiuo atveju vėlgi administracinės baudos kiek gadina statistiką. Kaip jau minėjau, pas mus yra gana daug skolininkų, kurie piktybiškai nemoka skolų. Administracinės baudos yra įvairios, jos gali siekti ir 10, ir 10 tūkst. eurų. Bet jei kalbėtume apie asmenis, kurie turėjo verslus, buvo įkeitę savo turtą ir prasiskolino, tais atvejais sumos siekia ir šimtus tūkstančių eurų ar milijoną. Mano praktikoje buvo byla, kai žmogus, ėmęs kreditus, įsiskolino 7–8 mln. eurų“, – teigė antstolis.

Anot J. Petriko, ši suma veikiausiai buvo jau su palūkanomis ir su priskaičiuotais delspinigiais.

Veikiausiai, kai asmeniui bankas davė tokią didelę paskolą, jis įkeitė kažkokį objektą, kuris buvo vertingas ir atitiko paskolos dydį.

Paskui esą įvyko tai, kas įvyko, ir žmogus tapo skolininku, iš kurio dabar reikalaujama tokia milžiniška suma.

Vengia vaikų išlaikymo

Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, Klaipėdoje, lyginant su Lietuvos vidurkiu, yra mažiau asmenų, kurie po skyrybų vengia išlaikyti savo vaikus.

„Džiugu, kad jų nėra tiek daug, bet vien jau tai, kad jų yra, liūdina. Kai pora gyvena kartu, dėl vaiko išlaikymo problemų tarsi ir nėra, o po skyrybų tai staiga tampa problema ir vienam iš buvusių sutuoktinių atrodo, kad vaiko išlaikyti nebereikia. Beje, per pastaruosius kelerius metus teko matyti ne vieną teismo sprendimą, kai vaiko gyvenamoji vieta būna nustatyta su tėvu, ir tada vaiko išlaikymo pareiga priskiriama motinai“, – teigė J. Petrikas.

Dažnu atveju vaiko išlaikymui pinigų nenorima skirti, nes manoma, kad pinigus išnaudos buvęs sutuoktinis ar partneris savo tikslams.

„Esu girdėjęs daug ir įvairių atsakymų, kodėl nemokami pinigai vaiko išlaikymui. Vienas tokių, kad tie pinigai bus naudojami ne vaikui, kad esą ir taip skiria pinigų savo atžalai. Būna ir tokių pasiaiškinimų, kad per didelę išlaikymo sumą priteisė, kad asmuo niekur nedirba ir pats savęs neišlaiko. Pasiaiškinimų, kodėl nemokami pinigai vaikui, būna labai įvairių, bet jie niekada nebūna susiję su vaiku. Vaiko išlaikymo skola nėra nurašoma net vaikui sulaukus pilnametystės. Ji vis tiek turės būti išieškoma“, – pabrėžė J. Petrikas.

Alimentai: klaipėdiečiai kur kas atsakingiau skiria pinigų ir vaikų išlaikymui nei kitose Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės. A.Ufarto / BNS nuotr.

Statistinis skolininkas

Egzistuoja ir tokių skolininkų, kurie tikisi, kad jų skolos apskritai kada nors staiga išnyks, tik reikia palaukti.

„Tenka apgailestauti, bet tokių asmenų yra. Yra daug skolininkų, išvykusių į užsienį, jie kuriam laikui dingsta, pasislepia, nebegrįžta į Lietuvą. Jie tikrai neieško būdų, kaip mažinti savo skolas. Vien prisimenant 2007–2008 m. ekonominę krizę, kai žmonės ėmė labai dideles paskolas ir įkeitė turtą. Iš tų laikų yra likę gana daug bylų. Keista, kodėl tie žmonės nenori pasinaudoti fizinių asmenų bankroto įstatymu“, – stebėjosi J. Petrikas.

Anot antstolio, statistinis skolininkas yra vidutinio amžiaus, darbingas, imlus, veiklus žmogus, tarp jų yra ir vyrų, ir moterų.

Jie dažniausiai turi nesumokėtų administracinių baudų, negrąžintų paskolų ir greitųjų kreditų, turi skolų už komunalines paslaugas.

Trečdalį visų skolininkų sudaro 35–45 amžiaus asmenys.

„Pastebima, kad greitųjų kreditų pastaruoju metu imama mažiau, o dar visai neseniai buvo imamas kreditas, kad būtų padengtas ankstesnis kreditas. Sumažėjo atvejų, kai nesilaikoma įmokų grafiko už įgytą būstą“, – teigė antstolis.

J. Petrikas prisiminė atvejį, kai skolininkas gyveno name, kurio vertė maždaug trečdalis milijono eurų, jis pats ir jo šeimos nariai važinėjosi prabangiais automobiliais, bet buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, turėjo bedarbio statusą, gavo bedarbio išmoką.

„Ir kai išieškotojas kreipėsi į VMI, teiraudamasis, ar jie tiria tokius atvejus, kai asmuo gyvena iš šešėlinių pajamų, išgirdo neigiamą atsakymą. Jam buvo pridurta, kad nėra uždrausta būti bedarbiu. Turime ne vieną atvejį, kai piktybiniai skolininkai gauna pajamų, tačiau skolų grąžinti neketina. Tokią situaciją reikėtų taisyti“, – įsitikinęs J. Petrikas.

Antstolio teigimu, šiuo metu priimti įstatymai, kurie dargi lengvina skolininkų naštą išieškojimo prasme: tai ir įskaitų mažinimas, vadinamosios skolininko atostogos.

Šie dalykai piktybiniams skolininkams tik į naudą.


Skolos Klaipėdos mieste

Tūkstančiui gyventojų Klaipėdoje tenka 367 įvairios skolos, kurias išieško antstoliai, vidutinis skolų skaičius vienoje Lietuvos savivaldybėje – 432.

Tūkstančiui klaipėdiečių tenka 157 skolos dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus (Lietuvoje vidurkis – 159).

Klaipėdos gyventojui vidutiniškai tenka 54 eurai nesumokėtų baudų (Lietuvos vidurkis – apie 50 eurų).

Tūkstančiui Klaipėdos gyventojų tenka 10 skolų dėl vaikams nemokamo išlaikymo (vadinamųjų alimentų), Lietuvos vidurkis – 16.

Tūkstančiui Klaipėdos gyventojų tenka 183 piniginės skolos (pradelstų mokėjimų už vartojimo kreditus, komunalines ir kitas paslaugas, negrąžintų skolų pagal vekselius ir kt.), Lietuvos vidurkis – 252.

Vienam klaipėdiečiui vidutiniškai tenka 920 eurų nesumokėtų piniginių skolų (Lietuvos vidurkis – 645 eurai).

Šaltinis: Lietuvos antstolių rūmai



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių