- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2025 m. biudžetas jau nuo pirmų dienų pradeda įgyvendinti naujos Vyriausybės programos nuostatas, didesnį dėmesį skiriant šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, Lietuvos keliams, mokinių neformaliajam ugdymui.
2025-–027 m. biudžete pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo ir į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Biudžete numatyta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti ir kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti.
Tobulinant biudžetą taip pat buvo numatytos papildomos lėšos saugumo srityje veikiančioms institucijoms, didesnes lėšas skiriant informacinėms technologijoms, darbo užmokesčiui ir kitoms reikmėms: Valstybės saugumo departamentui papildomai, lyginant su 2024 m. biudžetu, skirta 11,9 mln. eurų, Vadovybės apsaugos tarnybai – 2,9 mln. eurų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumui užtikrinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybai – 1,1 mln. eurų darbuotojų atlyginimams didinti, naujoms pareigybėms įsteigti.
Teikiant Seimui patikslintą 2025–2027 m. biudžetą papildomas dėmesys buvo skirtas Lietuvos keliams, pradedant vykdyti dar ankstesnėje Vyriausybės kadencijoje parengtą žvyrkelių asfaltavimo programą ir tam numatant 20 mln. eurų. Skaičiuojama, jog už skirtą finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti Lietuvoje 2025 m. bus galima inicijuoti apie 25–30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus. Iš viso 2025 m. Lietuvos keliams, įskaitant minėtus 20 mln. eurų, bus skirta 804 mln. eurų.
Atnaujintame biudžete buvo rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui.
Siekiant užtikrinti visuotinį neformalųjį švietimą, padidintas finansavimas ir šiai sričiai. Atnaujintame biudžete buvo rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui (šalia 20 mln. eurų, numatytų su pirminiu biudžeto projektu). Tai turėtų paskatinti savivaldybes skirti žymiai daugiau lėšų savivaldybių savarankiškai funkcijai.
Siekiant plėsti transporto lengvatų sistemą, tam 2025 m. papildomai skiriama 6,5 mln. eurų (lėšos numatytos nuo 2025 m. balandžio 1 d., kai bus priimti atitinkamų įstatymų pakeitimais). Patobulintame biudžeto projekte papildomos lėšos (3,5 mln. eurų iš minėtų 6,5 mln. eurų) skirtos visiems žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, vykstant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleiviniais traukiniais. Pirminiame biudžeto projekte jau buvo numatytos lėšos lengvatoms vaikams, juos lydintiems asmenims ir nukentėjusiems asmenims (dalyvavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime; atlikusiems būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, Afganistane).
Partnerio nuotr.
Šiais metais daugiau nei 800 mln. eurų skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – atiteks mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų skirti medikų atlyginimams kelti, 113,3 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių, policijos pareigūnų, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų, meno darbuotojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., 2025 m. vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo 2025 m. rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).
2025 m. vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.).
Šiais metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja 12,3 proc. nuo 924 iki 1038 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 68,97 eurų pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.
Parama pažeidžiamiausiems 2025 m. papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų. Vienišo asmens išmoka 2025 m. didės 10,6 proc. iki 42,29 eurų (šią išmoką gauna apie 230 tūkst. žmonių). Taip pat biudžete numatyti sprendimai valstybinių pensijų bazės indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų.
Partnerio nuotr.
Senatvės pensijos 2025 m. didės 12,7 proc., tam numačius 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 eurų iki 721 eurų). Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
2025 m. valstybės biudžete numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Lyginant su 2024 m. pajamos auga 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų.
Biudžete numatyta beveik 23,1 mlrd. eurų valstybės biudžeto išlaidų (jos auga 12,1 proc. lyginant su 2024 m., arba beveik 2,5 mlrd. eurų).
2025 m. augs ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025–2027 m. biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. sudarytų -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola 2025 m. pabaigoje gali sudaryti 44,4 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų1
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse8
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...