Bendro ukrainiečių ir britų tyrimo grupei vadovavęs Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas LRT radijui sakė, kad Lietuvos bendrovių produkcija sudarė apie 2,5 proc. viso tokių aukštųjų technologijų detalių – procesorių, mikroschemų ir kitų – eksporto.

Anot jo, tyrimas rodo, kad lietuviškas verslas toliau pardavinėja detales Rusijai.

„Kai kurios lietuviškos bendrovės, tiekėjai iš Lietuvos vis dar dalyvauja tiesioginiame eksporte į Rusiją. Tai leidžia Rusijai greičiau gauti reikiamas detales tiesiogiai, palengvina sankcijų apėjimą“, – LRT radijui sakė D. Hutikas.

„Matome problemą dėl sankcijų veikimo, ar jos praktiškai veikia“, – teigė jis.

Buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pabrėžė, kad būtina atskirti Lietuvoje pagamintas ir per Lietuvą reeksportuojamas prekes.

Anot jo, palyginti su Vakarų šalių gamintojais, Lietuvos įmonės eksportuoja itin mažai aukštųjų technologijų, tačiau daug jų per šalį vežama dėl stipraus logistikos sektoriaus, palankios geografinės padėties.

„Lietuvos gamintojai gamina mikroskopiškai mažai produkcijos, kuri galėtų būti aktuali Rusijai, palyginti su visu pasauliu, bet mūsų logistikos sektorius tikrai turi pakankamai gebėjimų dalyvauti tuose procesuose“, – LRT radijui sakė K. Žemaitis.

Matome problemą dėl sankcijų veikimo, ar jos praktiškai veikia.

„Tokių indikacijų tikrai yra buvę“, – kalbėjo buvęs viceministras.

Pasak D. Hutiko, aukštųjų technologijų komponentai Rusijai leidžia automatizuoti ir modernizuoti karinę pramonę.

„Šios detalės labai tikslios, naudojamos beveik visoje karinėje pramonėje, kurioje reikalaujama didelio tikslumo. Rusijos karinė pramonė, ypač artilerijos gamintojai, iki invazijos į Ukrainą (2022 metų vasario 24 dienos – BNS) buvo ypač priklausomi nuo vakarietiškų dalių tiekimo“, – kalbėjo Ukrainos analitikas.

Skelbiama, kad pagrindinės kryptys, per kurias Rusiją pasiekia Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių technologijos, yra Kinija, Taivanas, Pietų Korėja.

Anot D. Hutiko, daug vakarietiškų komponentų į Rusiją galėjo būti įvežta ir per Taivaną.

„Taivanas – vienas didžiausių aukštųjų technologijų, komponentų detalių eksportuotojų į Rusiją. 2023 metais ir 2024 metų pirmąjį ketvirtį Taivanas po Kinijos turėjo daugiausia įmonių, kurios tiesiogiai eksportavo detales į Rusiją“, – teigė tyrėjas.

„Jei Lietuvos įmonės padidino eksportą į Taivaną, didelė rizika, kad tos prekės buvo nukreiptos į Rusiją“, – pabrėžė D. Hutikas.

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį teigė neturintis jokios informacijos apie dvejopos paskirties lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje.

Vyriausybė planuoja sušvelninti nuo sausio įvestus tokių prekių eksporto į trečiąsias šalis oro transportu ribojimus siekiant, kad jos nepatektų į Rusiją. Kai kurios Lietuvos įmonės, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“, yra tuo nepatenkintos.