- Rolandas Vilkončius, LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuvoje dar nėra perdegimo darbe epidemijos.
Kaip atskirti perdegimą darbe ir kaip jo išvengti, plačiau apie tai papasakojo VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro ir perdegimo tyrimo Lietuvoje vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.
– Nors perdegimas įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją, Lietuvoje tai nėra liga, kurią galima diagnozuoti pagal tam tikrus jai būdingus požymius. Todėl perdegimą darbe identifikuoti yra sunku. Tačiau tai padaryti gali padėti kitų šalių, kuriose profesinis perdegimas priskiriamas profesinėms ligoms, patirtis. Ar galėtų įvykti kažkoks pokytis, kad perdegimas darbe galėtų būti pripažintas kaip liga ir Lietuvoje?
– Daugelyje Europos šalių perdegimas nėra laikomas medicinine būkle. Berods, yra penkios išskirtinės šalys, kuriose perdegimas pripažįstamas liga. Šiuo metu galime remtis šių šalių patirtimi diagnozuojant perdegimą, taikant gydymo priemones, intervencijas bei postvencijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip suprasti, kada žmogus jau perdegė darbe?
– Yra šeši mėnesiai didžiulio fizinio ir protinio nuovargio, kai žmogui tiesiog trūksta jėgų pradėti naują darbo dieną, kai darbo dienos pabaigoje jautiesi be galo išsunktas ir kiekvienas veiksmas, kurį atlieki darbe, reikalauja jėgų, kurių tiesiog neturi. Kiekvieną kartą susidūrus su kliūtimis, nusvyra rankos ir nebėra energijos kažką veikti. Kas nutinka kiek vėliau, tai žmogus pajunta, kad streso įveikos ir poilsio strategijos, kurios buvo efektyvios, nebeveikia ir nebepadeda – niekas nepadeda atgauti jėgų ir dažniausiai žmogus apriboja savo veiklas pirmiausia asmeniniame gyvenime. Kiek vėliau galime pastebėti, kad sutrinka protinė veikla, žmogus ima daryti klaidas, nebegali sukaupti dėmesio. Emocinė būsena pasireiškia dirglumu, sudirgimu ir nepasitenkinimu.
– Kas tada turi tai pastebėti?
– Pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų. Natūralu pavargti, ypatingai darbo savaitės pabaigoje, bet jeigu savaitgalį jaučiamės pailsėję, tai viskas čia yra gerai. Specialisto žvilgsnis mums reikalingas galutinei perdegimo diagnozei patvirtinti, kadangi perdegimą dažnai lydi kiti psichologiniai ir fiziologiniai sutrikimai, kurie gali būti kitų ligų priežastimi.
– Kur rasti tokį specialistą?
– Yra psichologai, psichiatrai, šeimos gydytojas. Diagnozuodami perdegimą turime atmesti visas kitas ligas arba būkles, kurios, tarkime, yra susijusios su medikamentų vartojimu.
Mūsų tyrimas parodė, kad perdegti labiausiai rizikuoja žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, kurie susiduria su finansiniais sunkumais.
– O kam labiausiai gresia perdegimas?
– Bet kam. Mūsų tyrimas parodė, kad perdegti labiausiai rizikuoja žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, kurie susiduria su finansiniais sunkumais.
– Ar įmanoma išvengti perdegimo?
– Žinoma. Bet noriu akcentuoti kitą dalyką. Kadangi perdegimas pagal apibrėžimą, kurio laikosi Pasaulio sveikatos organizacija, yra būklė, kuri kyla ilgą laiką būnant streso darbe sąlygomis. Kitaip sakant, priežastis yra darbe, ne žmoguje. Dėl to, kai žmogus sako, kad galbūt rizikuoja perdegti arba esu perdegęs, tai nereikėtų siūlyti tiesiog pailsėti, o reikėtų žiūrėti, kas vyksta organizacijoje.
– Bet Lietuvoje darbdaviai nėra tiek subrendę, kad leistų savo darbuotojams gydyti perdegimą. Koks tada kelias?
– Mes turime kalbėti apie darbo sąlygų valdymą, apie tai, ką turime įstatymų numatytą psichosocialinių rizikų vertinimą, kuris yra privalomas visoms organizacijoms. Reikėtų jį daryti profesionaliai ir imtis veiksmų, kad ta rizika nekiltų. Tai, iš esmės, yra pati geriausia prevencinė priemonė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas21
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...
-
Per šventes slegia vienišumas? Atlikite šiuos paprastus žingsnius
Ne kiekvienas iš mūsų didžiausias metų šventes sutiks būryje draugų ar artimųjų. Tačiau ar iš tikrųjų tai yra blogai ir ar verta vaikytis socialinėje erdvėje piešiamo tobulų švenčių įvaizdžio? Kas svarbiau &...
-
Ankstyvas pasiruošimas šventėms – didesnė laimė?1
Tyrimai rodo, kad ankstyvas ruošimasis šventėms ir namų dekoravimas gali turėti įtakos mūsų laimės jausmui. Ant eglutės kabindami žaisliukus ir kepdami imbiero sausainius, panyrame į nostalgiškus vaikystės prisiminimus, pagerina...
-
Dovanojimo psichologija: kaip nesugadinti malonumo
Dovanojant ir gaunant dovanas smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, lemiančios gerą savijautą. Žinojimas, kad atsitiks kažkas pozityvaus, smegenyse aktyvuoja tas sritis, kurios susijusios su malonumu ir motyvacija. Tačiau gajūs ir su dovanom...
-
Kamuoja nemiga? Išbandykite šį metodą
Daugelis žmonių susiduria su nemiga ir tai nestebina. Ji gali priklausyti nuo aibės dalykų, tarp kurių – ir kunkuliuojančios mintys, netinkamos miego sąlygos – per karšta ar per šalta, ar net stresas dėl to, kad negalite atost...
-
Ant tilto į Vilniaus Vingio parką – instaliacija, kviečianti rūpintis psichikos sveikata
Sostinėje ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką atidaryta Algio Kriščiūno sukurta meno instaliacija „100 priežasčių“, kviečianti rūpintis psichikos sveikata, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Kai dienos primena emocinius fejerverkus
Artėjant Kalėdoms daugelis iš mūsų patiria stresą, susijusį su dovanų pirkimu, pasiruošimu šventėms ir kitais rūpesčiais. Kaip tvyrant šiai šventinei įtampai išlaikyti pusiausvyrą ir išlikti ramiam? ...
-
Apklausa: nepaisant aukšto patiriamo streso lygio, socialiniai darbuotojai mėgsta savo darbą
Spalio ir lapkričio mėnesiais mokymų centras „Patirtys ir idėjos“ vykdė internetinę socialinio darbo srities specialistų apklausą, kurios tikslas – atskleisti neigiamą darbe patiriamo streso poveikį, atkreipiant dėmesį ...