- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Jį kartu su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu teikia dalis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių.
Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus - apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.
Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikalingas didesnis Seimo narių balsų skaičius. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.
Darbo grupė Valstybinės kalbos įstatymo projektui parengti buvo sudaryta dar 2005 metais, vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“.
Naują projektą pristatantys teikėjai pažymi, kad šiuo metu galiojantis prieš 18 metų priimtas įstatymas „dabar gerokai pasenęs tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka kitų Lietuvos įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra nebetenkina dabartinių reikalavimų (pvz., nėra sąvokų apibrėžčių), pasenusi terminija ir t.t.“.
Naujai teikiamas įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą.
Jame įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.
Numatoma, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: baigiantis Jauniškio kadencijai, tarp kandidatų – pranešėjo skandale minėta pavardė
Valstybės saugumo departamento (VSD) dabartinio vadovo Dariaus Jauniškio kadencijai artėjant į pabaigą, Prezidentūroje vyksta diskusijos, kad jį pakeisti galėtų dabartinis direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis, remdamasis šaltiniai...
-
Popovienė prabilo apie smurtinius nusikaltimus mokyklose1
Ketvirtadienį Vilniaus mokyklose registravus du smurtinius incidentus, kai fizinį skausmą moksleiviams, kaip įtariama, sukėlė mokytoja bei vienos iš ugdymo įstaigų vadovas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kol...
-
Atsisakius konsultuoti rusų kalba – purvo lavina10
Konsultuoti rusų kalba atsisakiusi vaikų gydytoja sulaukė didelio srauto piktų gyventojų komentarų ir žeidžiančių asmeninių žinučių. Medikai kelia klausimą: ką jiems daryti, jeigu rusiškai nemoka? Situaciją apžvelgė LNK žurnalistai. ...
-
Šakalienė: dėl Vilniuje nenusileidusio lėktuvo – specialus tyrimas2
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad dėl Vilniuje negalėjusio nusileisti lėktuvo bus laukiama tyrimo išvadų, tuomet bus sprendžiama, kokių veiksmų reikėtų imtis. ...
-
Pamaryje – jau antras potvynis šiemet: svarstys, ar skelbti ekstremalią situaciją
Sparčiausiai upės tvinsta Klaipėdos rajone, ties Priekule, ir Šilutės rajone. Pastarosios valdžia šiandien žada svarstyti, ar skelbti ekstremalią situaciją. ...
-
Greičio matuokliai sustatyti nesilaikant tvarkos: kuriuos paliks, o kurių nebeliks7
Naujasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, jog išgirdo vairuotojų skundus ir žada keliuose mažinti greičio matuoklių skaičių. Anot ministro, dabar jie skirti pasipinigavimui, bet ne saugumui. O auditas parodė, kad dalis matuoklių pa...
-
Pajausk, atrask, atsipalaiduok: nauja erdvė progimnazijoje
Suzuki progimnazijoje įrengtas modernus multisensorinis kambarys. Jis skirtas įvairioms terapinėms veikloms. Naujos erdvės atsiradimas turėtų tapti pagalba mokiniams, ypač susiduriantiems su emociniais, elgesio ar sensoriniai iššūkiais. ...
-
Kruizinis sezonas – jau vasarį
Pirmąkart Klaipėdos istorijoje kruizinis sezonas prasidės taip anksti. Šiais metais pirmojo keleivinio laivo sulauksime kiek daugiau nei po mėnesio. Iš Jungtinės Karalystės atvyksiantis turistinis laineris uostamiestyje švartuosis va...
-
Neigiamas įvaizdis ir savamoksliai „ekspertai“
Vilniaus universiteto profesorius, Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institute veikiančio Švietimo politikos centro vadovas Rimantas Želvys teigia, kad švietimas – ne tokia paprasta sistema, kaip galbūt daugeliui atrodo. ...
-
Dėl prie grandinės pririšto šuns – aistros (papildyta)33
Kauno rajono gyvenamųjų namų kvartale užfiksuotas prie grandinės pririštas ir po purvus vaikščioti priverstas šuo. Praeiviams suspaudė širdį, o institucijos žada atlikti patikrinimą ...