Airija, net ir kamuojama finansinių problemų, išlieka viena patraukliausių šalių lietuviams dirbti ir gyventi. Emigrantų teigimu, ten kiekvienu pasirūpinama.

Iki ekonominės krizės Airijoje lietuviai daugiausia dirbo statybų sektoriuje – stropūs ir darbštūs meistrai iš Lietuvos buvo laukiami kone kiekvienoje bendrovėje. Statyboms sustojus, beveik visi jie neteko darbo, tačiau nepražuvo. Padaugėjo lietuvių, dirbančių vairuotojais, viešbučiuose, restoranuose ir gamyklose.

"Anksčiau lietuviai eidavo dirbti tokių darbų, kurių nemėgdavo airiai, o dabar visiems visi darbai geri. Lietuviai jau uždirba tiek pat, kiek ir airiai", – pasakojo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis. Jis skaičiuoja, kad kvalifikuotas darbininkas per metus uždirba apie 25 tūkst. eurų. Aukštesnes pareigas einantys lietuviai uždirba ir 40 tūkst. eurų per metus.
"Maistas čia nėra brangus, kainuoja tiek pat, kiek ir Lietuvoje, nebent pirktum paruoštus produktus. Drabužiai čia pigesni, o daugiausia kainuoja transportas ir nuoma", – vardijo A.Teišerskis. Jis Airijoje uždirba apie 3 tūkst. eurų per mėnesį, tai yra septynis kartus daugiau negu Lietuvos universitetuose tokį patį darbą dirbantys mokslininkai.

Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė kaunietė Rasa Raižienė sako, kad anksčiau lietuviai galėdavo rinktis, kokį darbą dirbti, o esą dabar džiaugiasi tokiu, kokį turi. Daugelis dirba keliuose darbuose, kad galėtų padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems.

Emigrantė Gintarė Špogienė pastebi, kad darbdaviai naudojasi susiklosčiusia situacija: naujų darbuotojų nepriima, o esamus verčia dirbti už kelis. "Bet žmonės laikosi įsikibę, žino, kad kitą darbą susirasti sunku", – žino ji.

Vairuotoju dirbantis 53-ejų Vytautas Ruzveltas sako, kad kalbos apie naują krizę Airijoje gyvenančių lietuvių nebaugina, nes daugelis žino, kad vis tiek išgyvens. "Čia kitoks požiūris į žmogų. Šioje valstybėje nejaučiame baimės, nes žinome, kad nebūsime palikti likimo valiai. Jeigu žmogus dirbo ir turi stažą, netekęs darbo jis gaus pakankamą išmoką ir pašalpą", – pabrėžė V.Ruzveltas. Monaghano lietuvių bendruomenės pirmininkas V.Ruzveltas gauna fiksuotą atlyginimą – 115 eurų per dieną, nepriklausomai nuo to, kiek valandų dirba.

"Dažniausiai dirbu daug, nes į gretimus miestus vežioju pieną ir čerpes. Prieš krizę iš Monaghano į visą Pietų ir Šiaurės Airiją vežiojau statybinius karkasus", – pasakojo V.Ruzveltas. Airijoje įsitvirtinus vyrui, į šią šalį atvyko ir jo žmona floristė. Gėlių salone ji per savaitę uždirba 280 eurų.

Airijos krizė – grėsmė visai ES

Airijos biudžeto deficitas šiemet sieks daugiau kaip 30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus dešimt kartų didesnis, negu ES nustatyta riba, o šalies skolos palūkanų normos pašoko iki nekontroliuojamo lygio.

"The Guardian" šią savaitę perspėjo, kad Airijos krizė kelia pavojų visai euro zonai, o finansinė parama gali būti vienintelis išsigelbėjimas. washingtonpost.com pritarė, esą neišvengiamai reikia imtis priemonių, kurias ką tik įgyvendino ties bankroto riba  atsidūrusi Graikija.
Šią savaitę Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos ir euro grupės vyriausybių pareigūnai derėjosi su Airijos finansų ministru Brianu Lenihanu dėl finansinės paramos tikimybės bei sąlygų. Šalies finansinę padėtį aptarė ir Briuselyje susitikę 16 euro zonos valstybių finansų ministrai.

Dublino vyriausybė ne kartą neigė, kad šaliai reikia ES pagalbos ir kad dėl tokios pagalbos jau buvo kreiptasi. Pagrindinė priežastis – sunkiai pakeliamos paramos sąlygos. Manoma, kad Airijos vyriausybė būtų priversta perleisti dalį nacionalinio biudžeto valdymo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ECB pareigūnams, kurie nustatytų šalies fiskalinę politiką ir greičiausiai padidintų Airijos taip puoselėjamą žemą (12,5 proc.) įmonių pelno mokestį.

Praėjusį ketvirtadienį pranešta, kad Airija pradėjo derybas su Europos Komisijos (EK), ECB ir TVF atstovais, kurie įvertins šalies ir jos bankų sistemos finansinius poreikius.