- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai – per brangu. Plačiau apie tai – LNK reportaže.
Kauno rajone ūkininkaujantis Tomas Dirmeikis tikrina, ar derlius nenukentėjo per žiemą.
„Pagal augalų spalvą ir tam tikrus požymius ant lapų galima įvertinti, ar augalai yra pasiruošę žiemoti ir kaip jiems sekasi žiemoti“, – aiškino T. Dirmeikis.
Šeima jau 30 metų augina ne tik rapsus, bet ir kviečius, miežius, pupas, cukrinius runkelius ir kita. Ūkininkas sako, kad ši žiema buvo kitokia, tad didelių problemų nesukėlė.
„Ši žiema, galima sakyti, net nepanaši į daugiametę žiemą, tačiau augalams ji buvo palanki – tokia britiška žiema“, – kalbėjo ūkininkas.
Vis dėlto su nerimu laukiama audrų sezono. Ūkininkas prisimena vasaras, kai į laukus nebuvo įmanoma nei įeiti, nei įvažiuoti.
„Atėjus antrai vasaros pusei lijo diena iš dienos ir atsimenu, kad tais metais neturėjome kokybiškos produkcijos, tų geros kokybės konkurencingų grūdų. Be to, labai subjaurojo laukus, nes kombainai klimpo, nepavažiavo, todėl nei našumo, nei kokybės, o nuostoliai buvo milžiniški“, – pasakojo T. Dirmeikis.
Kad ūkiai po tokių stichijų nepatirtų didelių nuostolių, Žemės ūkio ministerija siūlo į pasėlių ir augalų draudžiamų rizikų sąrašą įtraukti ilgai trunkantį lietingą laikotarpį, kuris būtų nustatomas sinoptikų, kai kritulių kiekis viršija daugiametę normą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nuo ateinančio rudens draudimo įmokų subsidija šiai rizikai sudarytų bent 70 proc.“, – teigė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Tai padėtų sumažinti valstybės finansinę naštą, kai ūkininkai patiria nuostolių ir laukia kompensacijų.
„Norime paskatinti daugiau ūkių draustis, kad ne tik ministerija teiktų pagalbą ekstremalių situacijų metu, bet ir patys ūkininkai galėtų greičiau gauti paramą“, – sakė žemės ūkio viceministras Andrius Palionis.
Šiuo metu toks draudimas egzistuoja, tačiau ūkininkai juo beveik nesinaudoja. Dažniausiai tai lemia draudimo kainodara – įmokos yra gana didelės.
Draudikai sako, kad lietus, ypač iškrentantis dideliais kiekiais, yra pavojingas visiems, nesvarbu, ką augintų ūkininkai.
Ūkininkai nesiryžta draustis. Vienais metais tikimasi gero derliaus, o kitą kartą nutinka nelaimė.
„Dėl stichinės sausros žemdirbiai bet kuriuo atveju gaus bent kažkokį derlių, tačiau dėl ilgai trunkančio lietaus galima prarasti visą derlių. Tai yra aktuali rizika tiek daržovininkams, tiek sodininkams, tiek daržininkams“, – pabrėžė M. Rusteika.
Pasak viceministro, lietuviai apskritai nėra linkę draustis, nesvarbu, ar draudimas pigus, ar brangus. Ūkininkai nesidraudžia, nes taupo, bandydami nuspėti, koks bus sezonas.
„Ūkininkai nesiryžta draustis. Vienais metais tikimasi gero derliaus, o kitą kartą nutinka nelaimė“, – sakė žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.
Draudikai nesitiki didelio besidraudžiančiųjų antplūdžio. Be to, dabar niekas negali tiksliai pasakyti, kiek kainuos draudimas.
„Tai priklauso nuo augalų rūšies, topografijos, žemės balo ir daugybės kitų veiksnių. Mes tarifus skaičiuojame kiekvienais metais“, – akcentavo M. Rusteika.
Vienintelis Lietuvoje savidraudos fondas pernai apdraudė trečdalį draustino ploto šalyje. Už gamtos stichijų – daugiausia krušos, liūčių ir vėjo – padarytą žalą ūkininkams išmokėta beveik 14 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...