- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) valstybėms atnaujinus Šengeno informacinę sistemą, Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad tai padės užtikrinti efektyvesnį informacijos keitimąsi tarp šios erdvės šalių.
Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, dėl atnaujinimo bus keičiamasi naujų kategorijų perspėjimais ir papildomais duomenimis, valstybės galės įvesti perspėjimus dėl asmenų, kurie neteisėtai gyvena Europos Sąjungoje, šalių valstybės institucijos taip pat gaus išsamesnę ir patikimesnę informaciją.
Institucijos galės skelbti perspėjimus apie dingusius asmenis, į sistemą bus galima įvesti prevencinius perspėjimus, siekiant apsaugoti vaikus, prekybos žmonėmis aukas, karo pabėgėlius.
„Šengeno informacinėje sistemoje bus saugomi žmonių biometriniai duomenys, skirti sistemoje registruotų asmenų tapatybei patvirtinti ir patikrinti, įskaitant nuotraukas, delnų ir pirštų atspaudus“, – teigiama pranešime.
Ministerija pažymi, jog sistemoje įvestas perspėjimas taps prieinamas visoms kitoms sistema besinaudojančioms šalims.
Šengeno informacinė sistema yra plačiausiai naudojama ir didžiausia Europos saugumo ir sienų valdymo informacijos mainų sistema.
Šengeno erdvei priklauso 30 Europos valstybių, iš jų - 26 yra ES narės, likusios asocijuotos narės – Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija.
Pernai fiksuota daugiausia neteisėtų Šengeno erdvės sienų kirtimų nuo 2016-ųjų
Praėjusiais metais nustatyta 330 tūkst. neteisėtų Šengeno erdvės sienos kirtimų, tai – didžiausias skaičius nuo 2016-ųjų, rodo Šengeno barometro duomenys.
Pasak ketvirtadienį išplatinto Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šis skaičius yra 66 proc. didesnis lyginant su 2021 metais. Teigiama, jog beveik pusė visų neteisėtai atvykstančių migrantų naudojosi Vakarų Balkanų maršrutu, bei tai, jog per rytinę Europos Sąjungos (ES) sieną su Baltarusija į Bendrijos teritoriją praėjusiais metais pateko 1017 neteisėtų migrantų.
Šengeno barometras buvo pristatytas ES vidaus reikalų ministrų taryboje, joje dalyvavo ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. Anot ministerijos, taryboje aptarta ES migracijos bei vizų politika bei Bendrijos pastangos teikti tikslinę pagalbą Ukrainai.
Geriausia ES saugumo garantija būtų Ukrainos pergalė. Todėl pagrindinis mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas pačios Ukrainos įgalinimui.
„(...) viceministras pasveikino pirmininkaujančios Švedijos iniciatyvą įvertinti, kaip padaryti ES vizų politiką dar veiksmingesne“, – nurodoma pranešime.
V. Dmitrijevo teigimu, ES vizų politika turi tapti ne tik migracijos kontrolės įrankiu, bet ir Bendrijos užsienio politikos instrumentu, veiksmingu svertu santykiuose su trečiosiomis šalimis.
„ES neabejotinai reikalinga esminė migracijos politikos reforma, keičianti bendrijos taikomą praktiką, nes ES teisė jau kuris laikas neatitinka nūdienos realijų. Ji turi būti nukreipta į aiškių ir saugių teisėto atvykimo į ES būdų nustatymą, neteisėtos migracijos prevenciją ir traukos faktoriaus mažinimą“, – pranešime cituojamas viceministras.
Pasak V. Dmitrijevo, ES migracijos politikos efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip sprendžiamas jos priežasčių klausimas, jis taip pat pabrėžė, kad neteisėtos migracijos valdymas turėtų prasidėti kilmės ir tranzito šalyse.
Tarybos dalyviai taip pat aptarė ir dėl karo prieš Ukrainą stipriai pasikeitusią ES saugumo aplinką bei naujas grėsmes.
„Geriausia ES saugumo garantija būtų Ukrainos pergalė. Todėl pagrindinis mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas pačios Ukrainos įgalinimui. Taip pat labai svarbu suderinti Ukrainos stiprinimo ir vidaus saugumo sistemos tobulinimo siekius su integracijos į ES reikalavimais“, – teigia V. Dmitrijevas.
Pasak viceministro, ES taip pat turėtų labiau įsitraukti visuose regionuose, kur Rusija siekia stiprinti savo įtaką, „pradedant nuo Moldovos, tačiau dėmesį skiriant ir Vakarų Balkanams, ir Centrinei Azijai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje7
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras21
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai60
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus35
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų2
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...