ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?

Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu.

Bendrija šią sistemą naudos trečiųjų šalių piliečių automatiniam sienos kirtimo stebėjimui, jos uždavinys – rinkti duomenis apie sienos kirtimus prie išorinių ES sienų ir panaikinti antspaudavimą pasuose.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Pasienio kontrolės punktų skyriaus viršininko Audriaus Pauliukevičiaus teigimu, sprendimas, kada sistema galėtų pradėti veikti, turėtų paaiškėti sausio pabaigoje.

Pasak jo, planuojama, jog progresyvus sistemos paleidimas ES šalyse galėtų prasidėti balandžio mėnesį, tačiau tai priklausys nuo Bendrijos sprendimo.

„Mes artėjant tai datai, turbūt, geriau žinosim, bet pasirengę paleisti visur iš karto pilnai ir tada stebėti, jeigu mes kažkur stringam, nespėjam, darosi eilės tada galbūt kartelę susimažinsim, bet planuojam viską paleisti“, – BNS kalbėjo pasienietis.

Registruos biometrinius duomenis

Sistemos duomenys, be kita ko, apims keliautojo vardą, pavardę ir gimimo datą, taip pat atvykimo ir išvykimo į ES ir iš jos datas. Be šių raidinių ir skaitmeninių duomenų taškų planuojama saugoti ir biometrinius duomenis, tokius kaip nuotraukos ir keturi pirštų atspaudai.

Kaip teigia A. Pauliukevičius, tai leis matyti ES „užsibuvusius asmenis“, bus galima lengviau identifikuoti apsimetėlius, kertantieji sieną negalės naudoti keliomis vardų ar pavardžių versijomis.

Šiuo metu užsienietis, kuriam išduota daugkartinio atvykimo viza, gali atvykti ir būti Šengeno zonoje vizos galiojimo laikotarpiu, bet ne daugiau nei 90 dienų per bet kurias 180 dienų.

„Iki šiol mes matome tik mūsų sienos dalies, Lietuvos išorinės dalies (kirtimus – BNS)“, – sako Pasienio kontrolės punktų skyriaus viršininkas.

Gali apsunkinti patikrinimą

Tačiau naujoji sistema, anot A. Pauliukevičiaus, sieną kertančių žmonių partikinimą gali padaryti sudėtingesniu, nes bus „reikalinga nuskaityti pirštų, veido duomenis, kurti bylą“. Jis sako įtariantis, jog sistemos veikimo pradžia bus sunki, pasienio punktuose gali išaugti eilės.

Tai, pasak VSAT atstovo, yra viena iš priežasčių, kodėl centrinės išvykimo ir atvykimo sistemos paleidimas jau kelerius metus yra vis nukeliamas.

Bėda didžiausia, nes nėra praktinių mokymų, nors įranga yra.

Jo teigimu, dalis valstybių narių EES sistemą buvo pasiruošusios paleisti lapkritį, tačiau kai kurios šalys nedeklaravo pasirengimo su ja dirbti.

„Bėda didžiausia, nes nėra praktinių mokymų, nors įranga yra, – pažymėjo pasienietis. – Nėra su kuo išbandyti praktiškai, nes duomenų tikrų testavimui naudoti negalima, o įvairių versijų suskurti su fiktyviais neįmanoma“.

Preliminariais duomenimis, ESS reikės registruoti 10 proc. nuo visų oru keliaujančių trečiųjų šalių piliečių, tuo metu, šiuo metu veikiančiuose Šalčininkų ir Medininkų pasienio su Baltarusija kontrolės punktuose tikrinti gali reikėti daugiau nei 30 proc. nuo bendro trečiųjų šalių piliečių skaičiaus.

„Lietuva tam yra įrengusi praktiškai visuose didžiuosiuose punktuose automatizuotas patikros sistemas, kur patys galės užsiregistruoti, palikdami anketinius duomenis, palikdami biometrinius duomenis ir tik po to pas pasienietį ateiti tikrintis“, – sakė A. Pauliukevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių