Pasak tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gyčio Valaikos, dešimt iš vienuolikos praėjusių mėnesių buvo šiltesni už 1991–2020 metų laikotarpio vidurkį.

„Jeigu antroji gruodžio pusė nebus labai šalta, tuomet 2024 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje preliminariai sieks 9,3 laipsnius šilumos, o tai yra 1,9 laipsnio aukščiau už 1991–2020 metų laikotarpio normą“, – BNS sakė G. Valaika.

Kol kas šilčiausiais laikomi 2020-ieji, kuomet vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,2 laipsnius šilumos.

Kaip BNS teigė tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, 2024-ieji prasidėjo sąlyginai šaltu sausiu, jis buvo šaltesnis už daugiametę normą, 1991–2020 metų laikotarpio vidurkį, tačiau visi kiti mėnesiai buvo šiltesni.

Pasak jo, nors gruodis dar nesibaigęs, tikėtina, jog ir šis mėnuo bus šiltesnis.

Šilčiausias pavasaris

Lietuvoje šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo 1961-ųjų), o ilgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų.

„Be to buvo užfiksuotas pats šilčiausias stebėjimų istorijoje rugsėjis. Mėnuo buvo šiltas tarsi tikrą vasarą. Meteorologinė (vasara – BNS) baigėsi tik rugsėjo pabaigoje“, – teigė G. Valaika.

Taip pat per metus išmatuota aštuoniolika paros aukščiausios oro temperatūros rekordų. Praėjusiais metais aukščiausios oro temperatūros rekordų buvo šešiolika, 2022 metais – trylika, o 2021-aisiais – šeši.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ gruodžio pradžioje pareiškė, kad šie metai neabejotinai bus karščiausi Bendrijoje ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, nustatytą siekiant apsaugoti planetą nuo pavojingo perkaitimo.

Pasak G. Valaikos, šiemet šilčiau nei vidutiniškai buvo beveik visame pasaulyje, tuo pačiu labai šiltas buvo ir pasaulinis vandenynas, todėl Lietuva iš globalių tendencijų neišsiskyrė.

Rekordiniai reiškiniai

Mokslininkai sako, kad pasauliui šylant sutrinka nusistovėję klimato modeliai ir vandens ciklas, dažnėja ir stiprėja ekstremalūs orų reiškiniai.

Su tokiais šiemet susidūrė ir Lietuva. Liepą Šiauliuose buvo susiformavęs galingas viesulas, to paties mėnesio pabaigoje visoje šalyje iškrito didelis kritulių kiekis, fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai, šalyje be elektros buvo likę virš 160 tūkst. gyventojų.

„Copernicus“ mokslininkai nurodė, jog kiti metai prasidės kone rekordine oro temperatūra ir kad tokia padėtis galėtų išsilaikyti artimiausius kelis mėnesius.

Anot G. Valaikos, labai tikėtina, jog ir kiti metai bus šiltesni nei vidutiniškai, kadangi globali temperatūra tebėra labai aukšta.

„Jos aukštą reikšmę stipriai lemia šiltesni nei vidutiniškai vandenynai, o jie taip greitai neatvėsta, turi sukaupę daug šilumos, todėl ir toliau tai darys didelę įtaką pasaulio temperatūrai bei tuo pačiu Lietuvai“, – sakė G. Valaika.

Kaip pažymėjo D. Valiukas, labai tikėtina, jog 2024 metai taps šilčiausi ir globaliai, o globali temperatūra pirmą kartą viršys 1,5 laipsnio ribą, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.

Pasak G. Valaikos, Lietuvoje šaltų dienų pasitaiko nedaug, o sniego danga ilgesnį laikotarpį nesilaiko, saugus ledas ant ežerų būna trumpą laiką arba iš viso pakankamai storas nesusidaro, anksti prasideda pavasario potvyniai.

„Vasaromis kasmet sulaukiame lokalių stiprių liūčių, kuomet per keletą valandų gana nedidelėje teritorijoje gali iškristi pusės mėnesio kritulių norma ar netgi daugiau. Tuo pačiu didėja sausringumas. Štai ir dabar dalyje šalies gilesniuose dirvos sluoksniuose drėgmės trūksta. Dalyje vietovių žmonės praneša apie labai nusekusį vandens lygį šuliniuose ar susitraukusius gerai pažįstamus upelius, ežerėlius“, – pasakojo specialistas.