Neignoruokite signalų

Kiekvieno mūsų saugumas – mūsų pačių rankose, kaip ir pirmosios 72 valandos įvykus nelaimei, per kurias turime pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais. Rugsėjį šalyje pradėjusi rengti civilinės saugos ekskursijas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija toliau šviečia visuomenę šiuo klausimu – maždaug pusšimtis po šalį pabirusių savanorių žmones moko reaguoti į ekstremalias situacijas: kur slėptis, kaip ir kada susikrauti išgyvenimo kuprinę, kad visko pakaktų, o našta neslėgtų pečių.

„Filmuose turbūt esate matę ne vieną sceną, kai, mieste pasirodžius milžiniškai būtybei, žmonės pasileidžia į visas puses, nežiūrėdami, kas jiems po kojomis“, – įvykus nelaimei, anot ekskursijos vedlės, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorės Ingos Dubovijienės, svarbiausia mąstyti blaiviai. Isterikuoti negerai, kaip ir būti abejingam.

„Atsakykite sau, kiek kartų iki galo perskaitėte Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siųstą žinutę apie numatomą audrą ar padidėjusią oro taršą, dėl kurios vertėtų susilaikyti nuo pasivaikščiojimų lauke? Į perspėjimo signalus reaguoti būtina“, – priklausomai nuo jų pobūdžio, I. Dubovijienės teigimu, priklauso tolesni veiksmai.

Tarkim, netoliese pasigirdus šūviams, reikėtų gulti ant žemės. Jei garsas sklinda iš toli, būtina pagalvoti apie priedangą. Ji skirta trumpalaikei, t. y. kelių valandų, apsaugai, kilus tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmei karinės agresijos metu, atsiradus oro pavojui. Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.

„Tiesa, jei pasirenkate rūsį, nesvarbu, ar jis būtų nuosavo namo, ar daugiabučio, gerai pagalvokite, ar tuo atveju, jei pastatas sugriūtų, turėtumėte, kaip iš rūsio išeiti“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė.

Nuorodos: I. Dubovijienė miestiečius supažindino su svarbiausiais ženklais, kuriais reikia sekti nelaimės atveju. / Edgaro Cickevičiaus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nuotr.

Skaitykite ženklus

Trumpai supažindinusi su laikinosios apsaugos vietomis, ženklinamomis geltonais kvadratais su žodžiu „Priedanga“, žmogaus ir namo simboliu, I. Dubovijienė ekskursijos Kaune dalyvius pakvietė užsukti į „Žalgirio“ areną.

Tik prieš tai paprašė atidžiai apsidairyti ir rasti dar vieną ženklą, kuriuo mieste pažymėtas ne vienas didesnis statinys. Tai lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Miestiečiai atviravo, kad į ženklą yra atkreipę dėmesį, tačiau jo reikšme niekada nepasidomėję.

Tinkamai sukomplektuotas išvykimo krepšys ekstremaliosios situacijos atveju sumažins stresą ir padės pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais.

„Nežinau, gal jis žymi vietą, pro kurią galima išbėgti iš pastato, jei įvyktų nelaimė?“ – ekskursijos dalyvė Regina buvo netoli teisingo atsakymo.

Lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu, anot I. Dubovijienės, žymi kolektyvinės apsaugos statinius, skirtus laikinam žmonių prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis tokie statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams. Tai mokyklos, kultūros ir sporto centrai, šventovės. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Kaune skaičiuojama apie pustrečio šimto statinių, kuriose, esant ekstremalioms situacijoms, galėtų prisiglausti žmonės.

Turinys: taip turėtų atrodyti išgyvenimo krepšys, susiklosčius ekstremaliai situacijai. / Edgaro Cickevičiaus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nuotr.

Pasiruošusi viskam

Trumpai šnektelėjusi lauke, tolesnę ekskursijos eigą „Žalgirio“ areno viduje I. Dubovijienė patikėjo jos darbuotojams. Sekdamas jiems įkandin, būrelis miestiečių atsidūrė erdvėse, kuriose jau kitądien „Žalgiris“ įveikė Belgrado „Crvena Zvezda“, o krepšinio sirgaliai užpildė kone visas sėdimas vietas.

„Arena per visus aukštus gali talpinti apie 20 tūkst. žmonių“, – ekstremalių situacijų atvejais šis skaičius, anot „Žalgirio“ arenos darbuotojos, būtų kur kas mažesnis ir siektų 12 tūkst.

Renginių vietoje yra yra keturi įėjimai, pro kuriuos galima įeiti ir išeiti. Vienas jų skirtas transporto priemonėms. Visi įėjimai rakinami magnetiniais užraktais. Esant būtinybei, pastate kiaurą parą budintys apsaugos darbuotojai vienu spustelėjimu atrakintų visas duris. Kolektyvinės apsaugos statinyje yra sanitariniai mazgai, dušai, maisto sandėlis su maistui ruošti skirta zona, geriamojo vandens atsargų, avarinio nuotekų rezervuaro patalpa, elektros generatoriai, kurie užtikrina patikimą elektros tiekimą bet kokiomis sąlygomis.

„Kasmet atliekame testus, viską tikriname. Mūsų durys veikia, priešgaisrinės sistemos veikia, aliarmai, garsiniai signalai – taip pat veikia“, – „Žalgirio“ arenos darbuoja patikino, kad, esant ekstremaliai situacijai, žmonėms čia tikrai saugu būtų pirmąsias 72 valandas.

Edgaro Cickevičiaus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nuotr.

Išgyvenimo priemonės

Saugumą, anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus atstovo Amer’io Sodah’o, suteikia ir tinkamai sukrautas išvykimo krepšys, tiksliau, išgyvenimo kuprinė.

„Joje turi būti būtiniausių reikmenų, kurių gali prireikti ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu skubiai tektų evakuotis ir palikti namus“, – A. Sodah’as pabrėžė, kad išgyvenimo kuprinę verta susikrauti anksčiau.

Kilus gaisrui ieškoti asmens dokumentų, o dingus elektros tiekimui – žibintuvėlio ar mobiliojo telefono įkroviklio nėra tinkamas metas. Iš anksto pasiruoškite ne tik dokumentus, bet ir jų kopijas, jei prarastumėte originalą. Pasiimkite artimųjų nuotraukas, jei tektų skelbti paiešką. Nereikėtų pamiršti ir rašiklio, užrašų knygelės su svarbiais adresais, telefonų numeriais. Visa tai geriausia sudėti į plastikines įmautes ar specialius vokus. Į kuprinę įsidėkite ir vaistų, kuriuos naudojate ar kurių gali prireikti sutrikus virškinimui, ėmus karščiuoti, jaučiant stiprų skausmą. Kuprinėje atraskite vietos tvarsčiams ir pleistrams, antiseptinėms servetėlėms, peroksido vandeniliui.

Nors sakoma, kad visiškai nevalgydamas ir negerdamas normalus žmogus gali išgyventi tik 4–6 dienas, o gerdamas pakankamai vandens be maisto – net 3–5 savaites, būtina pasirūpinti negendančio maisto produktais ir vandens atsargomis.

„Tinkamai sukomplektuotas išvykimo krepšys ekstremaliosios situacijos atveju sumažins stresą ir padės pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais“, – kuprinės krovimo demonstraciją baigė A. Sodah’as.

Tuos, kurie nespėjo įsidėmėti visų daiktų, jis kvietė apsilankyti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt.