Tai BNS patvirtino Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnę pavaduojanti Dalia Kšanienė.

J. Mikniūtė-Petrėtienė yra tuometinio Minaičių sodybos šeimininkų Stanislovo ir Antaninos Miknių dukra.

Šioje partizanų rėmėjų sodyboje įrengtame bunkeryje 1949-ųjų vasario 2-22 dienomis posėdžiavo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Taryba. Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo oficialiai įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir priimta Vasario 16-osios deklaracija. Joje numatytas Lietuvos valstybės atkūrimas ir demokratiniai jos valdymo principai.

Vasario 16-ąją partizanų vadovybės pasirašytoje deklaracijoje paskelbta, kad okupacijos metu Taryba yra aukščiausias tautos politinis ir karinis organas.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės Teresės Burauskaitės, to meto įvykių buvusi gyva liudininkė J. Mikniūtė-Petrėtienė padėjo archeologams rasti buvusios daržinės grindyse įrengto bunkerio vietą.

„Tuo metu 1949-aisiais Julijonai buvo 13 metų, ji padėjo tvarkytis su buitimi, partizanų vadai bunkeryje posėdžiavo beveik 20 dienų, sunku suvokti kaip ten viskas vyko šių dienų komforto akimis žiūrint. Ji per sovietmetį išsaugojo tuos prisiminimus ir kai Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2010 metais ten pastatė paminklą-memorialą tam įvykiui, ji tapo prižiūrėtoja. Mes atstatėme bunkerį, vizualiai autentišką, kiek buvo įmanoma surinkt duomenų“, – BNS pasakojo T. Burauskaitė.

Anot centro vadovės, Minaičių sodyboje rasti ir buvę užkasti partizanų vadų suvažiavimo dokumentai, jie šiuo metu saugomi Ypatingajame archyve.

„Julijona buvo labai kukli, nors informacija dalydavosi labai noriai, bet ji niekada savęs nereprezentavo kaip svarbios asmenybės. Toks, sakyčiau, tradicinis Lietuvos kaimo žmogus, Dievo apdovanotas išmintimi. Ir kiek jėgos leido ji mums labai padėjo. Jei ne jos prisiminimai, mūsų archeologai iš viso nebūtų suradę to bunkerio“, – sakė T. Burauskaitė.