Reikia kūrybiškumo

„Įtraukiųjų metodų naudojimas – žaidybinimo veiklomis grįstos platformos, skaitmeniniai pabėgimo kambariai, pedagoginiai memai reikšmingai padidina studentų motyvaciją ir įsitraukimą. Tai skatina jų savarankiškumą ir kuria tvirtesnį ryšį su mokymosi medžiaga, leidžiančia geriau suprasti ir įsiminti svarbias žinias“, – akcentuoja KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) lektorė Tatjana Sidekerskienė.

Dėstytoja priduria, kad šiuolaikinė karta gyvena skaitmeniniame amžiuje, kur informacija lengvai prieinama, todėl tradiciniai mokymo metodai nebeatitinka poreikių. Mokymasis turi būti interaktyvus, kūrybiškas ir skatinantis suprasti dėstomą dalyką.

Stiprina įgūdžius

Idėja sukurti pabėgimo kambarius studentams T. Sidekerskienei kilo laimėjus inovatyvių dėstytojų konkursą. Tuomet ji susimąstė, kad galbūt savo paskaitas vertėtų paįvairinti sukuriant skaitmeninius pabėgimo kambarius.

„Pirmasis pabėgimo kambarys atsirado pandemijos laikotarpiu. Tuo metu, kai viskas persikėlė į nuotolį, atsirado daugiau laiko eksperimentuoti su virtualiaisiais sprendimais. Labai džiaugiuosi, kad pirmasis eksperimentų vaisius atsirado pačiu laiku. Studentai gavo galimybę ne tik kitaip pakartoti medžiagą, bet ir pabendrauti tarpusavyje, o to jiems labai trūko“, – teigia T. Sidekerskienė.

Šis naujasis dėstymo metodas, pasitelkiant pabėgimo kambario koncepciją, T. Sidekerskienei tapo postūmiu kurti naujas, dar neatrastas veiklas. Su laiku ji vis labiau gilinosi į šią sritį ne tik praktiškai, bet ir teoriškai. Šiandien T. Sidekerskienė jau yra išleidusi ne vieną mokslinį darbą pabėgimo kambarių, kaip dėstymo metodo, tematika.

„Dabar savo paskaitose naudoju hibridinius pabėgimo kambarius. Jie kuriami skaitmeniniu būdu, bet žaidžiame auditorijose gyvai per teorijos paskaitas. Šių kambarių tematika labai įvairi – nuo siaubo pabėgimo kambarių iki mistinių ir fantastinių. Pastaruoju metu naudoju internetinį įrankį pabėgimo kambariams kurti, todėl prie jų nebereikia praleisti tiek daug laiko“, – kalba KTU dėstytoja.

Dabar savo paskaitose naudoju hibridinius pabėgimo kambarius. Jie kuriami skaitmeniniu būdu, bet žaidžiame auditorijose gyvai per teorijos paskaitas.

Pristačiusi patį pirmąjį skaitmeninį pabėgimo kambarį dėstytoja sulaukė puikių atsiliepimų iš studentų. Jie džiaugėsi interaktyvia patirtimi ir įdomiomis užduotimis. T. Sidekerskienė neslepia, kad šis metodas ne tik paskatino studentų bendradarbiavimą, bet ir sukūrė pozityvią atmosferą tarp jų.

„Besiremdama jų atsiliepimais supratau, kad šį įrankį verta vystyti toliau. Kiekvienais metais stengiuosi atnaujinti pabėgimo kambarius, įtraukti ką nors naujo. Žinau, kad taip tobulinu studentų mokymosi procesą“, – šypsosi KTU lektorė.

Svarbus pagrindas

Ne tik paskaitose, bet ir gyvenime mėgstanti eksperimentuoti T. Sidekerskienė teigia, kad jai ir pačiai nepatiktų dėstyti nuobodžiai. Ji tiki, kad studijų procesas turi būti orientuotas į iššūkius, naujoves ir eksperimentus, todėl visada siekia atrasti ką nors naujo.

„Studentams paskaitose patinka ne tik pabėgimo kambariai, bet ir mano kuriami memai, atsiradę iš mokslinės veiklos. Iš pradžių ši dėstymo metodika buvo išvystyta moksliškai, remiantis teorinėmis žiniomis. Vėliau pritaikiau tai praktiškai ir šiuo metu jais dalijuosi ne tik per paskaitas, bet ir socialiniuose tinkluose. Manau, tai leidžia plėsti mokymosi galimybes už paskaitų ribų“, – pasakoja T. Sidekerskienė.

Visai neseniai savo socialiniuose tinkluose ji pradėjo dalytis ir papildomomis užduotimis, kurios studentams padeda sutvirtinti žinias. Kalbėdama apie matematikos studijų aktualumą, T. Sidekerskienė pažymi, kad ji – svarbi ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir praktiniame gyvenime, o tai lemia, kad matematikos aktualumas darbinėje aplinkoje šiandien itin didelis. Vien dėl to būtina ieškoti naujų būdų, kaip sudominti studentus šiuo mokslu.

„Rinkoje matematika aktuali dėl kelių priežasčių – ji suteikia pagrindą įvairioms disciplinoms, skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimą, lemia technologijų pažangą. Šiuolaikinės technologijos – dirbtinis intelektas, duomenų analizė, finansinis modeliavimas, remiasi matematiniais principais“, – pastebi T. Sidekerskienė.