- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius.
Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės.
„Nesam suskaičiavę, kiek žmonių yra įsirengę dūmų detektorius, esam tik suskaičiavę, kad iki šių naujųjų metų juos buvo įsirengę apie 16 proc. gyventojų. Manome, kad per šiuos metus skaičius padidės, nes atsiranda prievolė juos įsirengti. Labai didelis susidomėjimas, žmonės labai domisi, kiek reikia, kaip juos įsirengti“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.
Pasak jo, detektorių įrengimas jau spėjo apaugti mitais.
„Papildomų laidų ar kitų komunikacijų jiems tikrai nereikia, jie paprasti prietaisai – veikia įdėjus baterijas ir prie lubų tada pritvirtinti tereikia. Be to, žmonės dažnai galvoja, kad detektorius įsirengus, ugniagesiai automatiškai gaus signalą apie kilusį gaisrą. Tačiau taip nėra – detektorius skleidžia tik garso signalą apie pasklidusius dūmus, jokių signalų į išorę jis neperduoda“, – aiškino A. Gudžiauskas.
Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė BNS sakė, kad už neįsirengtą dūmų detektorių gyventojai kol kas nebus baudžiami, ugniagesiai ir toliau konsultuos gyventojus, kodėl juos reikia įsirengti, kaip juos reikia įsirengti.
„Visoje Vakarų Europoje tai norma, ten sankcijos didžiulės ir niekam klausimų nekyla. Mes irgi norime pakelti žmonių savisaugos kultūrą, sąmoningumo jausmą. Žmonės sugeba rasti lėšų prašmatniam televizoriui, kompiuteriui, tačiau nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis nepasirūpina“, – yra sakęs Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad dūmų detektoriai būtų išgelbėję jų gyvybes.
„Detektorius yra nesudėtingas, jis nesudėtingai montuojamas ant lubų ir saugo didelį plotą – jeigu jam netrukdo konstrukcijos ir pertvaros, jis gali saugoti iki 60 kvadratinių metrų plotą“, – sako A. Gudžiauskas.
Jis patarė įrengti detektorių patalpos centre, taip jis greičiausiai aptiks dūmus. Įrengti virtuvėje detektoriaus nerekomenduojama, nes šie prietaisai yra labai jautrūs ir gali suveikti nuo garų, gaminamo maisto. Patariama jį įrengti miegamosiose patalpose. Detektorius identifikuoja tokios koncentracijos dūmus, kurie dar nėra pavojingi žmonėms.
97 proc. per gaisrus žuvusių žmonių mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje, kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir t. t.
Neretai ugniagesiai gauna pranešimus, kad namas dega atvira liepsna. Atvykę jie jau nebegali padėti, išgelbėti žmonių, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas, ugnis jau įsiveržė į išorę.
Prieš kelerius metus per gaisrą Šiauliuose žuvo trys mažos mergaitės. Ugniagesiai sako, kad jei būtų įrengtas kelių eurų vertės dūmų detektorius, tokių pasekmių būtų galima išvengti.
Lietuvoje kasmet per gaisrus žūsta apie 100 žmonių. Anksčiau gerokai daugiau žmonių žūdavo kaimo vietovėse, dabar žūčių skaičius panašus ir miestuose.
Nuo 1996 metų reikalavimas įrengti dūmų detektorius taikomas statomiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems būstams.
Manoma, kad visuose būstuose įrengus dūmų detektorius ir tinkamai juos prižiūrint žmonių žūčių Lietuvoje sumažėtų apie tris kartus.
Prekybininkai džiaugiasi išaugusiais pardavimais
Nuo metų pražios pigu.lt internetinėje parduotuvėje gyventojai įsigijo beveik 15 tūkst. dūmų detektorių.
„Susidomėjimas šia preke tikrai didelis. Gyventojai rūpinasi savo saugumu ir intensyviai perka dūmų detektorius. Per šiuos metus detektorių nupirkta 30 kartų daugiau nei per visus 2017 metus. Matome, kad šiemet kiekvieną mėnesį įsigytų detektorių skaičius padvigubėja, tad balandžio mėnesį, tikėtina, jų bus nupirkta daugiausia“, – atsakyme BNS nurodo pigu.lt Komunikacijos projektų vadovė Indrė Beganskaitė.
Apdailos, statybinių medžiagų, sodo bei namų apyvokos prekių parduotuvių tinklas „Ermitažas“ taip pat siūlo gyventojams įsigyti autonominius dūmų detektorius.
„Matomose vietose pirkėjams pateikėme šią prekę, atsižvelgėme, kad tai svarbi prekė užtikrinanti žmonių saugumą“, – BNS sakė „Ermitažo“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Laima Skirienė.
Reaguodamas į paklausą, tinklas asortimentą padidino 5 kartus, pradėjo prekiauti vokiškais, 8 metų garantiją turinčiais detektoriais su magnetiniu tvirtinimu.
„Paklausa išaugo 300 kartų palyginti su ankstesniais metais“, – BNS sakė L. Skirienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą1
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje5
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras16
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai53
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus34
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų1
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...