- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Meteorologinių balionų numušimas – įmanomas, tačiau ne efektyviausias būdas į juos reaguoti, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas.
„Numušimas arba jo fizinis sunaikinimas yra tik vienas, bet ne pats efektyviausias jo neutralizavimo būdas. Techniškai atlikti naikinimo procedūrą įmanoma, bet turime įvertinti ir kokias rizikas sunaikintas oro balionas gali turėti žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui“, – antradienį Druskininkų pasienio užkardoje žurnalistams kalbėjo jis.
„Toks naikinimo būdas būtų įmanomas tais atvejais, kai balionai artėja prie žemės virš strateginių objektų, virš karinių objektų, karinių teritorijų“, – akcentavo vadas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, jog reaguodama į balionų keliamą grėsmę, ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų VSAT bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.
Ji teigė iš šalies žvalgybos institucijų, kariuomenės negavusi informacijos, kad meteorologiniai balionai būtų naudojami kitais nei kontrabandos gabenimo tikslais.
Praėjusią savaitę pasieniečiai, Šaulių sąjunga, karo policija rengė bendras pratybas, kuriuose išbandyti meteorologinių balionų neutralizavimo būdai.
Tuomet krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad į kovą gali būti pasitelkti pirmojo asmens vaizdo principu veikiantys dronai.
Numušimas arba jo fizinis sunaikinimas yra tik vienas, bet ne pats efektyviausias jo neutralizavimo būdas.
R. Liubajevo teigimu, su kariuomene bei kitais partneriais aktyviai dirbama siekiant nustatyti galimybę pasieniečiams vykdyti meteorologinių balionų stebėjimą ir fiksavimą.
„Visą savaitę kartu su Lietuvos kariuomenės atstovais ir su kariais vykdysime stebėjimą oro erdvės įvairiomis priemonėmis ir galėsime jau konkrečiai suformuluoti, kokios būtų mūsų galimybės laiku nustatyti ir fiksuoti baliono pažeidimo faktą bei toliau vykdyti jo stebėjimą“, – kalbėjo VSAT vadas.
Savo ruožtu A. Bilotaitė pabrėžė, jog bendradarbiaujant su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) priimti sprendimai, kuriais einama link to, jog kontrabandos balionais gabenti nebeapsimokėtų.
„Pati efektyviausia priemonė, dėl kurios mes esame sutarę, yra mūsų sutarimas su RRT, operatoriais padarant šią veiklą (meteorologinių balionų naudojimą kontrabandai gabenti – BNS) neefektyvia ir nepelninga“, – sakė ministrė.
Pasak tarnybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, RRT pateikė savo siūlymus, rekomendacijas, kaip elektroninių ryšių įvykiai gali padėti atpažinti ir prisidėti prie tyrimo, neteisėtos kontrabandos atveju.
„Viena kryptis – būtent apie istorinius atvejus tam, kad galima būtų atlikti tyrimus ir identifikuoti, kiek čia tos kontrabandos buvo, kokie asmenys yra susiję su šita kontrabanda“, – pažymėjo jis.
„Ir antroji kryptis jau yra apie duomenis, kurie leistų matyti pačios kontrabandos atvejus tuo metu, kada ta kontrabanda vyksta, kad galima būtų ją identifikuoti ir pritaikyti priemones tam, kad šiuos nusikaltimus darantys asmenys tiesiog negalėtų labai lengvai tų priemonių valdyti“, – kalbėjo tarnybos atstovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paraginusi nepervertinti iš Baltarusijos atskrendančių balionų keliamos grėsmės. Jos teigimu, sustiprinus sienos apsaugą kontrabandininkai paprasčiausiai ieško būdų toliau tęsti verslą. Tuo metu prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tvirtino, jog vienos priemonės išspręsti kontrabandos gabenimo meteorologiniais balionais nėra, tam reikia kompleksinių priemonių.
Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų jie perėmė per 70.
Pasak vidaus reikalų ministrės, meteorologinių balionų savikaina siekia apie 100 eurų, jų skriejimo kryptis priklauso nuo vėjo, todėl esą pasitaiko daug atvejų, kuomet jie grįžta į Baltarusijos teritoriją.
R. Liubajevo teigimu, šiemet pradėta per 200 ikiteisminių tyrimų, susijusių su kontrabanda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje9
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras23
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai66
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus36
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų2
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...