- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos švietimo sistemoje dažnai atsigręžiama į Skandinavijos šalis, ypač Suomiją, kurioje vyrauja holistinis ugdymas. Ši sąvoka Lietuvoje – retai vartojama, todėl, siekdama šviesti visuomenę ir kartu su ekspertais gvildenti ugdymo klausimus, KTU doktorantė kartu su kolegėmis kuria „gretaedu“ tinklalaidę.
Po stažuotės Suomijoje Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) edukologijos doktorantė Brigita Miseliūnaitė mano, kad viso švietimo Lietuvoje neturėtume grįsti tik Skandinavijos šalių modeliu, bet į kai kurias sritis dėmesį atkreipti vertėtų.
„Skandinavijos šalyse ugdyme taikomas holistinis požiūris. Šios švietimo srities išskirtinumas – visapusiškas ir kompleksiškas požiūris į žmogų, atkreipiant dėmesį į kiekvieno asmenines savybes“, – teigia B. Miseliūnaitė, savo disertacijoje nagrinėjanti įvairias edukologijos temas ir jas pristatanti tinklalaidėje „gretaedu“.
Dalijasi žiniomis
B. Miseliūnaitė prie tinklalaidės kūrimo prisijungė netikėtai. Tinklalaidės idėja kilo KTU edukologijos doktorantei Gretai Matusevičiūtei ir edukologijos magistrei Gretai Gružauskaitei. B. Miseliūnaitė, studijuojant doktorantūroje, pirmąją savo paskaitą skaitė šioms merginoms, itin susidomėjusioms Brigitos atliekamu tyrimu.
„Tinklalaidei įgaunant pagreitį, merginos mane pakvietė kaip svečią aptarti ugdymą Lietuvoje ir rengiamą disertaciją. Draugystė tuo nesibaigė, nes nuolat susitikdavome mokslinėse konferencijose, kol vieną dieną jos pakvietė prisijungti prie tinklalaidės kūrimo“, – pasakoja Brigita.
Pažintis su Suomija
Domėtis holistiniu ugdymu Brigita pradėjo doktorantūroje. Iki tol visi merginos darbai buvo susiję su švietimo politika, ji visada domėjosi globaliu požiūriu į vaikų mokymą ir jautė atsakomybę keisti Lietuvos švietimo ateitį.
„Į doktorantūrą pirmiausia įstojau norėdama tęsti magistro studijose pradėtą darbą, tačiau vėliau keičiau disertacijos temą ir pradėjau tyrinėti man visiškai naują edukologijos mokslo kryptį – holistinį ugdymą“, – kalba ji.
Šis metodas remiasi humanistinio ir posthumanistinio švietimo idėjomis, todėl dėmesys kreipiamas ne tik į vaiką kaip visumą, bet ir į žmonių santykį su juos supančia aplinka. B. Miseliūnaitė tiki, kad šis mokymo būdas gali prisidėti sprendžiant globalias pasaulio problemas.
Siekdama geriau suprasti tokio ugdymo fenomeną, antraisiais doktorantūros metais Brigita išvyko į stažuotę Suomijoje, vykusią šios šalies mokytojų rengimo centre. Atlikdama stažuotę B. Miseliūnaitė bendravo su garsiais edukologijos tyrėjais, stebėjo įvairias paskaitas ir aplankė net tris skirtingas Suomijos mokyklas.
„Mano tikslas buvo suvokti, kaip holistinis požiūris į švietimą įgyvendinamas Suomijoje. Tai buvo neįtikėtina patirtis, nes parsivežiau idėjų apie fenomenais grįstą ugdymą, mokytojų rengimo mokyklas, tarpdisciplininio ugdymo programas bei aukštus mokytojų rengimo standartus“, – pastebi mergina.
Susipažinusi su Suomijos švietimo programomis ir mokyklose vyraujančia kultūra, Brigita susidarė nuomonę, kad Lietuvoje negalima kopijuoti Suomijos modelio, – tikslingiau būtų kurti savitą, kultūriškai artimą sistemą.
„Suomijoje ugdymas remiasi senomis tradicijomis, žmonių mentalitetu, pasitikėjimo vieni kitais kultūra ir pozityvia psichologija. Manau, kad Lietuvoje turime kurti savo autentišką kelią, kuris veiktų mūsų kultūros žmonėms“, – priduria Brigita.
Meilė edukologijai
Prisimindama kelionę į Suomiją, B. Miseliūnaitė tikina, kad jaunojo mokslininko kelias įdomus, nes suteikia galimybę pamatyti pasaulį, dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir bendrauti su bendraminčiais.
„Skaičiau pranešimus Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl. European Educational Research Association (EERA)) konferencijose Armėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šią vasarą vyksiu į tarptautinę KTU doktorantų vasaros mokyklą Portugalijoje ir skaitysiu pranešimą tarptautinėje konferencijoje Kipre“, – veiklas vardija Brigita.
Šios patirtys merginai – neįkainojamos ir atperka visus sunkumus, su kuriais tenka susidurti doktorantūroje. Tiesa, prisidėti prie Lietuvos švietimo raidos ji norėjo nuo pat mažens – jau mokydamasi Palangos senojoje gimnazijoje Brigita pasižymėjo aktyvumu.
„Buvau šios mokyklos mokinių parlamento prezidentė ir Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus pirmininkė, tad organizuodavau įvairius renginius Palangos moksleiviams. Būtent šiose veiklose pajutau meilę ugdymo mokslams, nes vesdavau įvairias paskaitas bendraamžiams“, – sako B. Miseliūnaitė.
Ši veikla merginai suteikė daug prasmės, todėl užaugusi ji nusprendė sieti savo gyvenimą su edukologija ir švietimo politika. „Po edukologijos magistrantūros studijuoti doktorantūroje mane paskatino KTU dėstytojai, nuolat kartodavę, kad man puikiai tiktų šis kelias. Sprendimas buvo sunkus ir baisus, bet supratau, kad tai ypatinga galimybė prisidėti prie Lietuvos švietimo “, – šypsosi B. Miseliūnaitė.
Kaip jau minėta anksčiau, Brigita nagrinėja holistinio ugdymo temą ir jos atliekamas tyrimas galėtų būti pritaikomas keičiant Lietuvos bendrąją ugdymo programą. Atlikdama tyrimą, ji kalbino švietimo politikos formuotojus ir diskutavo su jais apie holistinio ugdymo pritaikomumą Lietuvoje.
„Taip pat lankiausi įvairiose Lietuvos mokyklose, bendravau su mokytojais, stebėjau pamokas ir diskutavau su švietimo politikais. Manau, kad ši tema yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje, nes tai – vienas iš potencialių būdų ugdyti sąmoningesnę ir atsakingesnę visuomenę“, – neslepia mergina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje6
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras18
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai56
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus35
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų1
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...