- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pakvietus prieš 20 metų įkurtai viešajai įstaigai „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, šį pirmadienį Sugiharos namuose Kaune, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė Japonijos konsulatas, susirinkę kauniečiai paminėjo Molotovo-Ribentropo pakto 80-metį.
Tame pakte buvo 280 žodžių, pakeitusių Europos ir viso pasaulio istoriją, skaitydamas Sugiharos namuose paskaitą, sakė garsus britų istorikas Rogeris Moorhouse'as (jo knyga „Velniška sąjunga. Molotovo-Ribentropo paktas 1939-1941 m.“ 2015-aisiais pasirodė ir lietuvių kalba).
Paskaitoje Sugiharos namuose britų istorikas priminė, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatorės ir agresorės buvo dvi – nacių Vokietija ir Tarybų Sąjunga, ir šiuos totalitarinius režimus siejo grobuoniški tikslai.
R. Moorhouse'as – britų istorikas, besigilinantis į Trečiojo reicho ir Lenkijos santykius Antrojo pasaulinio karo metu. Londono karališkosios istorijos draugijos ir Pileckio instituto Varšuvoje narys, Europos koledžo vizituojantis profesorius Natoline.
„Molotovo-Ribentropo paktą įprasta minėti jo pasirašymo dieną – rugpjūčio 23-iąją. Lietuvoje jis betarpiškai siejamas su 1940-ųjų birželio 15 dienos Lietuvos okupacija, tačiau iš tikrųjų paktas pradėjo „veikti“ 1939 m. rugsėjo 17 dieną, Sovietų sąjungai užpuolus jau su naciais kariaujančią Lenkiją. Dėl to „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ kaip minėtiną pasirinko šią datą, taip primenant, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatoriai buvo du totalitariniai režimai: ne tik nacių, bet ir sovietų.
Sovietų invazija į rytinę Lenkiją padidino ir karo pabėgėlių srautus, kurių daugiau nei 30 000 priglaudė ir tuomet dar nepriklausoma Lietuva, tokiu būdu jusdama pakto veikimą anksčiau nei įvyko pačios Lietuvos okupacija“, – naujienų agentūrai ELTA pirmadienį paaiškino Sugiharos fondo valdybos narė Birutė Garbaravičienė.
Po britų istoriko paskaitos Sugiharos namuose įvyko diskusija „Molotovo-Ribentropo paktas 80-ties metų perspektyvoje. Centrinės Europos patirtys“, kurioje dalyvavo dr. Bronius Makauskas, prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Simonas Strelcovas (moderavo dr. Linas Venclauskas). Kalbėdami apie Molotovo-Ribentropo pakto reikšmę ir įtaką, diskusijos dalyviai teigė matantys paktą ne tik kaip tiesioginį kelią į 1940-ųjų Lietuvos okupaciją. Interpretuodami paktą platesniame kontekste, priminė, kad pakto veikimą Lietuva pajuto anksčiau nei 1940-ųjų okupaciją, o jo tiesioginės įtakos bei reikšmės regione jaučiamos ir šiandien.
Renginį organizavo „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, bendradarbiaudamas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įkurta 1999 m. gruodį Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų pastangomis – prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus bei verslininko Freddie Opsomerio, primena ELTA.
Fondo iniciatoriai siekė sutelkti intelektines pastangas ir lėšas, kad Lietuvoje būtų įamžintas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos atminimas. Č. Sugiharos vardas greta tuomečio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas
Pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus „Pienocentro“ rūmus Kaune tvarkęs rangovas padarė 855 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią darbų vykdytojui siūloma atlyginti atkuriant fasadą, BNS nurodė Kultūros paveldo departamentas (KPD). ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Dvigubas tiltas: nuo žodžių iki gestų
Norėdami integruotis svetimoje šalyje atsidūrę klausos negalią turintys Ukrainos piliečiai turi įveikti dvigubą kliūtį: išmokti lietuvių ir lietuvių gestų kalbas. ...
-
Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?
Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau? ...
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizz Air" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techn...
-
Naujakurių bėda – mįslingas vamzdynas
Privačių namų kvartale prie Kauno apsigyvenusioms šeimoms kilo netikėtų rūpesčių – naujakuriai tvirtina, kad įgyvendinamas planas jų nuosavybei suvaržyti. ...