Siekiant palengvinti klausos negalią turinčių ukrainiečių integraciją Lietuvoje Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras, bendradarbiaudamas su Kauno kurčiųjų centru, įgyvendina 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo finansuojamą projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“. Jame dalyvaujantys Kauno mieste gyvenantys kurtieji ir neprigirdintieji Ukrainos piliečiai turi galimybę nemokamai mokytis lietuvių gestų kalbos.

„Iki šiol lietuvių kalbos kursai ukrainiečiams vyko tik šnekamąja kalba. Paskelbus kvietimą į kursus asmenims su klausos negalia, sulaukėme didelio susidomėjimo“, – pažymi beveik du dešimtmečius su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais dirbantis Kauno kolegijos dėstytojas praktikas, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) valdybos narys, LKD Kauno skyriaus vadovas ir VšĮ Kauno kurčiųjų centro direktorius Mykolas Balaišis.

„Santaikai“ M. Balaišis pasakoja apie tai, koks ir kuo yra svarbus kalbos barjero mažinimas klausos negalią turinčių Ukrainos piliečių integracijos mūsų šalyje procese, kaip kiekvienas iš mūsų galėtume padėti mūsų broliams ir sesėms pasijusti čia kaip namuose ir kaip sparčiai tolerantiškėja, darosi atviresnį mūsų visuomenė asmenų, turinčių klausos negalią, atžvilgiu.

– Vesdamas lietuvių gestų kalbos mokymus prisidedate prie taip reikalingos paramos, palaikymo Ukrainai ir jos piliečiams.

– Parama ir kito žmogaus palaikymas yra svarbi žmogiškumo išraiška ne tik karo akivaizdoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Ukrainiečiai su klausos negalia Lietuvoje ieškojo prieglobsčio. Džiugu, kad jį rado būtent Kaune. Kai ieškodamas prieglobsčio asmuo atsiduria kitoje valstybėje, jį dažniausiai riboja šnekamosios kalbos barjeras.

Labai džiaugiamės, kad vis daugiau kultūros įstaigų ir renginių yra prieinami kurtiesiems.

Kalbant apie kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius, juos riboja dvigubas kalbos barjeras – asmenys atvykę iš Ukrainos nemoka nei lietuvių kalbos, nei lietuvių gestų kalbos. Skiriasi ir kalbų raidynas, ir gestų kalbos pirštų abėcėlės. Kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai dėl kalbos barjero negali kreiptis pagalbos į visuomenines įstaigas ar organizacijas, nes jose darbuotojai nemoka net lietuvių gestų kalbos, o ką jau kalbėti apie ukrainiečių gestų kalbą. Galbūt kai kuriems pavyksta bendrauti susirašinėjant rusų kalba, bet ir šią kalbą moka ne visi. Pagalbos tokiu atveju kreipiamasi į Lietuvoje veikiančius kurčiųjų centrus.

– Kaip, jūsų nuomone, kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti ir palengvinti klausos negalią turinčių ukrainiečių integraciją mūsų šalyje?

– Noriu, kad atvykę į Lietuvą klausos negalią turintys ukrainiečiai čia susikurtų savo namus: gautų reikalingas paslaugas, susirastų darbą, leistų vaikus į mokyklas, dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Mokytis lietuvių kalbos jiems būtina, kad gebėtų orientuotis jiems nepažįstamame mieste, pavyzdžiui, naudodamiesi viešuoju transportu ar tiesiog norėdami nusipirkti puodelį kavos. Jei mes suteiksime jiems reikalingą informaciją, parodysime pavyzdį, tuomet klausos negalią turinčių ukrainiečių integracija tikrai bus sklandesnė.

– Lietuvių kalba yra sudėtinga, reikia nemažai laiko jai išmokti. Su kokiais iššūkiais susiduriate jūs, vesdamas lietuvių gestų kalbos kursus?

– Džiaugiuosi, kad kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai yra labai dėmesingi ir smalsūs. Jie noriai mokosi, užsirašo lietuvių kalbos žodžius, aiškinasi vartojamų sąvokų prasmę. Tikrai pavyzdingi studentai. Didžiausias sunkumas vedant kursus – kalbos barjeras. Viską detaliai išaiškinti būna sudėtinga dėl kalbų skirtumų: bendraujame lietuvių ir ukrainiečių gestų kalbomis, tarptautiniais gestais, lietuvių kalba rašome žodžius, sakinius.

Nemokant ukrainiečių kalbos, tenka pasitelkti ir virtualiojoje erdvėje prieinamus vertimo puslapius, deja, ne visada jie verčia tiksliai. Lietuvių kalbos mokytis sudėtinga net girdintiesiems, o kaip paaiškinti kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, kas yra linksniavimas, kaip keičiasi vyriškų ir moteriškų žodžių galūnės ir kitas taisykles, kai gestų kalboje tokių gramatikos elementų nėra? Mes siekiame, kad kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai išmoktų ne tik lietuvių gestų kalbos pagrindus, bet ir bazinei komunikacijai reikalingus lietuviškus žodžius, sąvokas. Tam reikia tikrai daug laiko.

– Kokius kylančius iššūkius akcentuoja mokymų dalyviai?

– Ukrainoje gestų kalbos vertėjai dirba kurčiųjų centruose, kuriuose teikiamos ne tik vertimo, bet sykiu ir socialinės paslaugos. Lietuvoje gestų kalbos vertimo paslaugas teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras, o socialines paslaugas teikia socialiniai darbuotojai ir individualios pagalbos specialistai, kurie dirba kurčiųjų centruose. Prie tokio paslaugų atskyrimo klausos negalią turintiems ukrainiečiams reikėjo priprasti.

– Projektas „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ įgyvendinamas jau kelis mėnesius. Kokią dalyvių mokymosi pažangą pastebite?

– Mokymus vedu su girdinčia kolege Justina Vertelkaite, kuri puikiai moka lietuvių gestų kalbą ir padeda man klausos negalią turinčius ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos. Kaip minėjau, kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai yra smalsūs ir labai imlūs, jie nori mokytis, suprasti, kas parašyta lietuviškai, kaip parodyti vieną ar kitą sąvoką lietuvių gestų kalba.

Jau vos po kelių paskaitų mokymų dalyviai geba parašyti pirmuosius sakinius lietuvių kalba, pramoksta linksniuoti žodžius. Kalbant apie lietuvių gestų kalbą, pažanga čia daug didesnė, nes kurtieji ir neprigirdintieji bendrauja gestų kalba, tai natūrali jų kalbos išraiška. Šiandien mokymų dalyviai jau gali ir pasisveikinti, prisistatyti, trumpai papasakoti apie save sklandžia lietuvių gestų kalba. Kiek sudėtingiau yra su lietuvių gestų kalbos pirštų abėcėle. Tačiau ją vis kartojame, stropiai mokomės. Įgiję stiprius lietuvių gestų kalbos pagrindus, mokymų dalyviai galės sklandžiai bendrauti ir gauti Kauno kurčiųjų centre teikiamas socialines paslaugas, jiems bus lengviau komunikuoti ir per lietuvių gestų kalbos vertėjus.

– Siekiant integruoti užsienio piliečius į visuomenę, gali kilti sunkumų. Kaip vertinate klausos negalią turinčių ukrainiečių integraciją į visuomeninį gyvenimą?

– Labai džiugina, kad Kaune apsistoję ukrainiečiai pozityviai vertina miestą ir nori čia įsitvirtinti. Jų pačių teigiamas požiūris ir pastangos palengvina integracijos procesą. Gana greitai klausos negalią turintys ukrainiečiai įsiliejo į Kauno kurčiųjų bendruomenę: dalyvauja renginiuose, veiklose, susitikimuose. Žinoma, neišvengiame ir iššūkių. Ypač darbo rinkoje. Dėl komunikacijos sunkumų nėra paprasta asmenims su klausos negalia susirasti darbą. Tačiau turime gerųjų pavyzdžių, kai darbdaviai noriai priima į darbą, o vėliau net nenori paleisti darbuotojų, suteikia jiems visas galimybes dirbti, mokytis, tobulėti.

– Ar mūsų visuomenėje girdintiesiems socialinėse situacijose, kuriose susiduriama su klausos negalią turinčiais žmonėmis, nepritrūksta tolerancijos?

– Šiandien visuomenė jau tikrai atvira ir tolerantiška kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų asmenų atžvilgiu. Girdintieji domisi kurčiųjų kultūra, nori mokytis lietuvių gestų kalbos. Kurtieji dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, aktyviai užsiima švietėjiška veikla. Esame matomi, o svarbiausia – girdimi. Pastaraisiais metais pajutome išaugusį Kauno kultūros įstaigų norą bendradarbiauti siekiant didesnio prieinamumo užtikrinimo. Labai džiaugiamės, kad vis daugiau kultūros įstaigų ir renginių yra prieinami kurtiesiems. Puikus pavyzdys – Kauno eglutės įžiebimo renginys, kuris buvo verčiamas į lietuvių gestų kalbą, o vertimas rodomas dideliame ekrane. Prieš dešimtmetį tekdavo patiems minti savivaldybės slenkstį ir prašyti, kad būtų sudaromos tinkamos sąlygos kurtiesiems dalyvauti miesto renginiuose, šiandien to daryti nebereikia. Kaunas yra puikus pavyzdys, kaip užtikrinti prieinamumą asmenims su klausos negalia.