Šeimininkai keitėsi

„Mes, gidai, sakome, kad šeštadieniais visi keliai dabar veda į Pažaislio vienuolyno ansamblį. Iki pandemijos į Pažaislį atvykdavo daugiausia užsieniečiai – vokiečiai, prancūzai, lenkai, latviai. Dabar daugiausia ekskursantų sulaukiame iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių ir kitų miestų ir miestelių“, – sakė gidė, įmonės „Kauno gidas“ projektų vadovė L. Vitkienė.

Jos tvirtinimu, žmones į Pažaislį traukia čia esantis dvasinis palikimas, kuris sukoncentruotas 360 metų veikiančiame vienuolyne.

Dabar daugiausia ekskursantų sulaukiame iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių.

L. Vitkienė pabrėžė, kad amžių bėgyje tris kartus keitėsi vienuolyno šeimininkai.

Pirmieji šeimininkai buvo iš Lenkijos atvykę vienuoliai kamalduliai. Nors kamaldulių vienuolija įsteigta prieš tūkstantmetį Italijoje, dabar kamaldulių yra labai mažai – visame pasaulyje tik apie du šimtus.

Plukdė iš Švedijos

Vienuolius į Pažaislį pakvietė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Būtent jo lėšomis ir buvo pastatytas šis vienuolynas.

1667 metais prasidėjusi vienuolyno statyba truko 40 metų. Pastačius vienuolyną kancleris K.Z. Pacas jau buvo miręs.

Pagrindinis ir įspūdingiausias ansamblio akcentas, baroko šedevru vadinama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia, pastatyta iš smiltainio, kuris buvo plukdomas iš Švedijos.

Kamaldulius išvarė

L. Vitkienė atkreipė dėmesį, kad vienuolynas atkartoja dramatiškus Lietuvos istorijos etapus.

Kamalduliai čia gyveno 170 metų. Po Lietuvoje vykusio sukilimo prieš carinę Rusiją, kamalduliai buvo išvaryti ir vienuolyną perėmė stačiatikiai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui stačiatikiai pasitraukė į Rusiją.

Pirmojo pasaulinio karo metais Pažaislio vienuolyne šeimininkavo vokiečių kariuomenė – buvo įsteigta karo ligoninė ir stovyklavietė.

Kazimieriečių ryžtas

L. Vitkienė pasakojo, kad po karo, kai buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas, 1920 metais į Pažaislį iš Amerikos atvyko penkios vienuolės kazimierietės. Pastatus rado visiškai suniokotus: išgrobstytas meno archyvas, visi liturginiai reikmenys.

Dingo ir dvasinėmis galiomis garsėjęs Kamaldulių Dievo Motinos paveikslas.

„Kai į suniokotą vienuolyną atvyko vienuolės, buvo lapkritis, šalta. Ką reikėjo daryti? Vyresnioji sesuo Kazimiera Kaupaitė pasakė: „Mes turime dirbti ir melstis, ir Dievas padės“. Ilgainiui vienuolynas atgijo. Po kelių dešimtmečių čia jau gyveno 150 vienuolių, veikė mergaičių mokykla. Petrašiūnuose kazimierietės įsteigė vaikų darželį, globojo senelius, bet viskas baigėsi prasidėjus sovietų okupacijai“, – pasakojo L. Vitkienė.

1948 metais vienuolynas buvo uždarytas. Kai kurios kazimierietės ištremtos, kai kurioms pavyko likti Kaune.

Sovietų valdžia vienuolyne įsteigė neurologinę ligoninę. Vėlyvuoju sovietmečiu unikalių pastatų kompleksas buvo perduotas M.K.Čiurliono muziejui, prasidėjo freskų restauravimas.

Kazimierietės į vienuolyną grįžo 1992 metais ir jos čia yra iki šiol.

Paveikslo istorija

Įdomi yra Pažaislio vienuolyno bažnyčioje esančio Gražiosios Meilės Motinos su kūdikiu paveikslo istorija.

1928 metais seserims kazimierietėms paveikslą pavyko susigrąžinti iš Rusijos.

1950 metais paveikslas buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. Po kelerių metų prapuolė: buvo išpjautas iš rėmų ir pavogtas. Vis dėlto jį pavyko rasti.

2000 metais restauruotas paveikslas grąžintas į Pažaislio vienuolyną. Kalbama, kad paveikslas turi dvasinių galių – padeda pasisemti tvirtybės ir atsikratyti priklausomybių.