- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palankūs elektros iš saulės jėgainių supirkimo tarifai buvo patvirtinti dar 2010 metų pradžioje, tačiau saulės elektros projektai iš mirties taško pajudėjo tik antroje praėjusių metų pusėje.
Vis dėlto saulės jėgainių statybos bumo Lietuvoje nelaukiama, nes įstatymai paramą numato tik 10 megavatų (MW) bendros galios įrenginiams, neribodami tik pačių mažiausių jėgainių plėtros, penktadienį informuoja dienraštis „Verslo žinios“.
„Šiuo metu bendrovei “Lesto„ elektrą parduoda 23 saulės jėgainės, bendroji jų instaliuota galia - 0,8 MW“, - informuoja skirstomųjų tinklų bendrovės „Lesto“ atstovas Ernestas Naprys. Beveik visos jos - mažos galios (iki 30 kW), o prie tinklų buvo prijungtos ir elektrą pradėjo gaminti antroje 2011 metų pusėje.
Dauguma verslininkų skubėjo reikalingus leidimus išsirūpinti iki 2012-ųjų, kad jėgainėse pagaminta elektra būtų superkama po 1,63 lito už kilovatvalandę tarifu. Šiemet pradedančioms gaminti elektrą mažosioms jėgainėms bus taikomi nauji tarifai: į pastatus neintegruotoms -1,04 lito, o integruotoms -1,8 lito.
Tikėtina, kad šiemet elektrą iš saulės gaminančių jėgainių dar pagausės. Pasak E.Naprio, 2011-ųjų antrą pusmetį „Lesto“ gavo 398 prašymus pateikti išankstines sąlygas saulės jėgainėms prijungti. 141 pareiškėjui buvo išduotos projektavimo sąlygos - iš viso 15,5 MW galios įrenginiams.
„Apie proveržį nėra ką kalbėti. Tačiau rinka pagaliau atsiranda, jaučiamas aktyvumas. Šiuo metu rengiame keletą projektų, dar keli klientai domisi. Darbo šiemet neturėtų trūkti“, - sako saulės energijos panaudojimo sprendimus siūlančios bendrovės „Reenpro“ vadovas Mindaugas Jaruševičius, pasak kurio, saulės energetika labiausiai domisi vidutinės sėkmingai dirbančios įmonės, kurios turi gamybos pastatus ir mėgsta naujoves.
Tačiau jis įspėja, kad įmonės turi būti pasirengusios nemažoms investicijoms - vieno instaliuoto saulės jėgainės galios kilovato kaina svyruoja nuo 8,3 tūkst. iki 14 tūkst. litų, priklausomai nuo techninio sprendimo, klientų pasirinktų garantijų ir net nuo estetinio įrenginio vaizdo - juk integruotos jėgainės yra pastato stogo ar sienos dalis.
Gerokai didesnis nei kitų žaliosios energijos rūšių supirkimo tarifas saulės elektrai (1,51-1,63 lito už 1 kWh) buvo patvirtintas beveik prieš dvejus metus, tačiau, pasak „Saulės energija“ vadovo Edmundo Žilinsko, dėl ilgų ir keblių biurokratinių procedūrų gaunant leidimus, prijungiant prie tinklo ir nesant tikrumo, kaip ilgai bus taikoma galiojanti elektros supirkimo kaina, jėgainių bumo Lietuva nesulaukė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...