- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui.
Už tai numatančias Energetikos ministerijos inicijuotas Elektros energetikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš – aštuoni, susilaikė – 21. Už lydinčius Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – vienas, susilaikė keturi parlamentarai.
Pataisos įsigalios nuo 2025-ųjų sausio 17 dienos.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketvirtadienį pranešė, jog įvykus sinchronizacijai kitais metais iš 200 MW kaupiklių sistemos operatorės – energetikos grupės „Epso-G“ valdomos „Energy cells“ įsigys 40 MW balansavimo pajėgumų. Savo ruožtu, „Energy cells“ dalyvaujant balansavimo rinkoje, jos pasiūlymai bus pateikiami aukciono eilės gale.
„Energy cells“ įrenginiai būtų aktyvuojami tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai“, – teigiama „Litgrid“ pranešime.
Bendrovės teigimu, apie 70 proc. balansavimo pajėgumų Baltijos šalyse kitąmet bus įsigyjami būtent rinkoje.
Dalis parlamentarų piktinosi, kad pakeitimai priimami skubos tvarka, juose įžvelgė korupcijos rizikų bei teigė, kad sinchronizavus tinklus dėl pataisų vartotojams gali pabrangti elektra.
„Štai čia įstatyme parašyta, kad viskas bus gražiai sudėta į tarifą, suderinus su valstybiniu reguliuotoju. Man nepatinka būtent ši nuostata, dėl to aš susilaikysiu balsuodamas dėl šio projekto. Manau, naujoji Vyriausybė ir Energetikos ministerija turėjo peržiūrėti tuos kuoliukus, kuriuos susikalė ponas Kreivys (buvęs energetikos ministras – BNS) su valdančiąja dauguma“, – posėdyje teigė „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Artūras Skardžius.
„Šiandien mes balsuojame ne dėl to, kad atsijungtume nuo BRELL. (...) Mes šiandien balsuojame dėl neskaidrumo elektros rinkoje bei dėl būsimų kainų didėjimo elektros vartotojams. (...) Nuo kada mes priimdami teisės aktą nežinome, kokį poveikį jis darys vartotojui?“ – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos atstovas Ignas Vėgėlė.
Šiandien mes balsuojame ne dėl to, kad atsijungtume nuo BRELL. (...) Mes šiandien balsuojame dėl neskaidrumo elektros rinkoje bei dėl būsimų kainų didėjimo elektros vartotojams.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė dėl pataisų balsuoti sausio viduryje per pratęstą parlamento sesiją gavus papildomų paaiškinimų ir ragino parlamentarus balsuoti prieš arba ištraukti balsavimo korteles.
BNS primena, kad pristatydamas pataisas Seimo Ekonomikos komitete, buvęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigė, kad atsijungus nuo rusiškos IPS/UPS sistemos bei sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa, Baltijos šalys savarankiškai turės apsirūpinti balansavimo pajėgumais.
Pasak jo, rinkoje kol kas trūksta lanksčių balansavimo įrenginių, be to, elektros kaupiklius naudoti sistemos balansavimui yra pigiau nei dujines jėgaines, todėl tai užtikrins stabilias elektros kainas, kol rinkoje atsiras nauji kaupimo įrenginiai.
Suderinus su Europos Komisija (EK), elektros kaupiklius balansavimui leista naudoti trejus metus po sinchronizavimo, o esant poreikiui užtikrinti tiekimo saugumą šis terminas galėtų būti pratęstas dar penkeriems metams.
Balansavimo paslauga reikalinga, kad būtų nuolat užtikrinamas elektros gamybos ir vartojimo balansas. Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad sinchronizavus tinklus elektros kaina nežymiai gali didėti dėl sistemos balansavimo pajėgumų poreikio.
„Litgrid“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 projektai prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių galia ir talpa atitinkamai siekia apie 1052 MW ir 2710 megavatvalandžių (MWh).
Iki šiol pagrindinė „Energy cells“ 200 MW bendros galios kaupiklių paskirtis buvo iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa užtikrinti momentinį energijos rezervą, jei Lietuvai prireiktų veikti izoliuotu salos režimu ar įvyktų netikėta avarija, kiltų jos grėsmė. Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduotų per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių.
Keturi baterijų parkai Vilniuje, Utenoje, Šiauliuose ir Alytuje pradėjo veikti pernai rudenį. Kaupiklius įrengė ir juos aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Baterijų parkai kainavo 96,3 mln. eurų, iš jų 79,5 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga.
2025 metų vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie su jomis planuojamą nepratęsti BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina9
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas20
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP29
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...