Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo. Nors Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse veikiančių pensijų sistemų principas panašus, tačiau rezultatai skirtingi – tik Latvijos gyventojas yra šiek tiek mažiau sukaupęs II pakopos pensijų fonduose nei Lietuvos, už kurį bene du kartus daugiau turi būsimieji pensininkai Lenkijoje ir Estijoje. Tačiau ne viskas tik blogai – lyginant fondų mokesčius, siūlomą jų įvairovę ir investavimo rezultatus, galime pasipuikuoti ne tik prieš kaimynus.

Tik Lietuvoje kaupimas neprivalomas

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje veikiančios pensijų sistemos leidžia žmogui pasirinkti jam priimtiną pensijos kaupimo modelį. Dalyvauti valstybinio privalomo socialinio draudimo sistemoje – kiekvieno piliečio pareiga, užtikrinanti bazinę senatvės pensiją, o kaupimas privačiuose pensijų fonduose – papildoma galimybė sukaupti didesnę senatvės pensiją. Pensijų kaupimo reforma, šalia valstybinio socialinio draudimo įkuriant II pakopos pensijų fondus, Lietuvoje buvo pradėta vėliausiai – 2003 m. Lenkija reformą pradėjo dar 1999 m., Latvija – 2001 m., o Estija – 2002 m.

Lietuvoje žmonės gali patys nuspręsti, ar nori kaupti papildomai pensijai – dalyvavimas II pakopos pensijų kaupimo sistemoje mūsų šalyje iki šiol tebėra savanoriškas. Tuo tarpu kaimyninėse šalyse dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose yra privalomas. Estijoje turi kaupti visi, gimę 1983 m. ir vėliau, Latvijoje – visi, gimę 1971 m. ir vėliau, o Lenkijoje – visi, kurie gimė nuo 1969 m.

Lietuva perveda mažiausiai

Kiek žmonės sukaups papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose labiausiai priklauso nuo to, kiek kas mėnesį bus pervedama į fondą. Pradėjus II pakopos pensijų kaupimo reformą Lietuvoje buvo žadama pervedimams skirti pakankamai didelę dirbančiojo sumokamo „Sodros“ mokesčio dalį – net iki 6,5 proc, tačiau dėl krizės kurį laiką buvo pervedama vos 1,5 proc.

Tuo tarpu kitose šalyse pervedimai yra kur kas didesni – Estijoje pensijų fondams skiriami 6 proc. nuo dirbančiojo asmens pajamų – 2 proc. jų skiria pats kaupiantysis, o 4 proc. valstybė, Latvijoje ir Lenkijoje pervedami atitinkamai 6 proc. ir 2,8 proc.

Be abejonės, pervedama maža socialinio draudimo įmokų dalis Lietuvoje turi įtakos sukauptai sumai – už lietuvį mažiau sukaupęs buvo tik latvis. Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose 2012 m. pabaigoje pensijas kaupė 1,067 mln. gyventojų, kurie buvo sukaupę 1,42 mlrd. eurų – vidutiniškai po 1,33 tūkst. eurų kiekvienas. Už Lietuvą daugiau II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto turėjo Estija – ten buvo sukaupta 1,54 mlrd. eurų, nors gyventojų ir kaupiančiųjų Estijoje yra beveik 2 kartus mažiau (614 tūkst.). Vidutiniškai vienas estas II pakopos pensijų fonde turėjo daugiau lėšų nei lietuvis – apie 2,51 tūkst. eurų. Daugiausiai savo pensijai II pakopos pensijų fonduose 2012 m. pabaigoje buvo sukaupęs lenkas – vidutiniškai 2,78 tūkst. eurų, mažiausiai – latvis (vidutiniškai 1,26 tūkst. eurų).

Fondų mokesčiai Lietuvoje maži

Taip pat aktualus aspektas lyginant kaupimą skirtingose šalyse – II pakopos dalyvių už fondų valdymą mokami mokesčiai. Labiausiai paplitę – turto valdymo mokestis ir įmokos mokestis. Pirmasis atskaitomas nuo sukaupto turto vidutinės metinės vertės, o antrasis – nuo kas mėnesį pervedamų įmokų.

Lietuvoje lėšų valdymo fonduose paslaugų įkainius reguliuoja įstatymai. Ir šiaip nedidelis įmokos mokestis, kurio, beje, kai kurios bendrovės visai neima, nuo 2017 m. bus visai panaikintas. O turto mokestis konservatyviuose fonduose neviršija 0,65 proc. per metus. Tuo tarpu Latvijoje įstatymai numato leidimą taikyti turto valdymo mokestį iki 2,5 proc., Estijoje – iki 2 proc., Lenkijoje – iki 0,6 proc. Faktinis vidutinis Lietuvoje imamas turto valdymo mokestis yra 0,9 proc., Latvijoje – 1,5 proc., Estijoje – 1,4 proc., o Lenkijoje – 0,5 proc. Nors Lenkijoje mokestis kiek mažesnis nei Lietuvoje, tačiau dėl didelio Lenkijos gyventojų skaičiaus bei didesnių pervedamų įmokų į pensijų fondus sukauptas turtas pranoksta Lietuvą keliasdešimt kartų.

Svarbu ir tai, kad Lietuvoje II pakopos pensijų fondų turtas yra apsaugotas nuo tam tikrų kitų atskaitymų. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse su fondų turto investicijomis susijusių vertybinių popierių operacijų išlaidos, atlyginimas depozitoriumui, audito ir kitos išlaidos dengiamos iš valdomo fondo turto, o Lietuvoje – iš pačių valdymo bendrovių lėšų. Dėl to galima teigti, kad Lietuvoje klientui tenkantys atskaitymai iš pensijų fondų turto yra vieni mažiausių.

Investavimo rezultatai – daug žadantys

Pensijų fondų veikla paremta principu, kad norint santaupas apsaugoti nuo nuvertėjimo, jas reikia investuoti. Apsisprendusiems kaupti II pakopos pensiją 2012 m. pabaigoje Lietuvoje buvo galima rinktis iš 30 skirtingų fondų, Estijoje jų buvo 23, Latvijoje – 26, Lenkijoje – 14. Lyginant visų šių fondų investavimo rezultatus, Lietuva pranoko kitas šalis ir pagal vidutinės rizikos, ir pagal rizikingesnių, didžiąją dalį investuojančių į akcijas, pensijų fondų rezultatus per trumpą (iki 6 mėnesių) bei ilgesnį (3 metų) laikotarpį.

Lietuvos akcijų pensijų fondų vieneto vertė per paskutinius trejus metus kilo vidutiniškai 20,7 proc., vidutinės akcijų dalies – 19,1 proc., mažos akcijų dalies – 16,6 proc., konservatyviai investuojančių fondų grąža per tą patį laikotarpį buvo apie 9,4 proc.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius